Sembos apskrities vandenys
Sémbos apskritiẽs vándenys. Sembos apskritį supa laivybai tinkami vandenys: Kuršių marios (1619 km2 ploto, 3,8 m vidutinio gylio); Aismarės (860 km2, 2,3 m); Priegliaus upė nuo apskrities ribos rytuose iki žiočių prie Karaliaučiaus miesto 18 km ruožu (Naujojo Priegliaus plotis apie 120 m, Senojo – 80 m, gylis 3 m) ir Baltijos jūra. Dauguma Sembos apskrities upių įteka į marias ir Prieglių. Jų sąraše pažymėta: vokiškas pavadinimas ir metai – pirmą kartą paminėti šaltiniuose; skliausteliuose nurodyta vandenvardžio kilmė; Alnikė, Baltijos jūros intakas (liet. alka „kalnelis, balokšnis“); Arys, Arisava (prūs. Arys, vok. Ahr), vok. Arys 1258, Arissow 1378; Bėta arba Pabėtų upė – Baltijos jūros intakas, 10 km ilgio (ide. bhe-t- „šviesti, žibėti“, sen. ind. bhati „šviečia“, prūs. bet-an „vakaras“ < šviesos nykimas, tamsa); Bildava, teka per Rūdavos ir Labotos tvenkinius į Kuršių marias, 15 km ilgio (ide. bhil-d- „šviesus, šviesti“), vok. Biledow 1352; Blūdava, įteka į Aismares 3 km nuo Žuvininkų, 22 km ilgio (ide. bhlu- „merkti, šlapti“, plg. šved. Blöt-a „mirkyti, merkti“), vok. aqua Bladow 1299; Brasta, iš Kranto apylinkių teka į Kuršių marias, 12 km ilgio (plg. liet. brasta); Erina arba Paustininkų upė, įteka į Kuršių marias, 10 km ilgio (ide. er-, or- „judėti, tekėti“), vok. Erino 1258; Girmava, įteka į Aismares ties Žuvininkais, 15 km ilgio (plg. liet. garm-ėti „priaugti“), vok. Girme 1258; Graibava, Aismarių intakas, 2 km į rytus nuo Cimerbūdės, žemupys vadinamas Laukė, 30 km ilgio (prūs. asv. Groybe, liet. Graibus), vok. Greybowe 1258; Karina, Kuršių marių intakas (ide. kor- „kietas, akmeninis“), vok. Carino 1396; Krašupė, Baltijos jūros intakas (plg. latv. krace „išplauta gili vieta“); Labytė, Kuršių marių intakas (plg. liet. lobas „upės vaga“), vok. Labiten 1354; Lasa, Baltijos jūros intakas ties Kraštupeliais (prūs. las- „lašas, lašėti“, plg. lat. laset, liet. lašėti), vok. Lassa 1322; Lašė, Lašišos upė, Baltijos jūros intakas prie Naujųjų Kuršių, 6 km ilgio; Laukė, Graibavos žemupys (plg. prūs. laucks „šviesuma, lydimai“); Lautė, Naujojo Priegliaus intakas, 19 km ilgio (ide. lou-t- „plauti, skalauti“), vok. Laute 1352; Maudytė, Priegliaus dešinysis intakas ties Maudyčiais, 22 km ilgio (plg. liet. maudos „meldas“, maudyti „kišti į vandenį“), vok. Maudytyn 1258; Medinava, Aismarių intakas, vėliau pavadintas Graibava (plg. prūs. median „miškas“, liet. medinas „miškinis“), vok. aqua Medenow 1299; Panarta, Priegliaus kairysis intakas (plg. liet. narta „srauni upės tėkmė“); Rūsė, Baltijos jūros intakas ties Sasava, 14 km ilgio (plg. liet. rūsys, plg. Rūsių ežeras), vok. Ruse 1258; Serapė, Aismarių intakas, ankstesnis Graibavos pavadinimas (ide. ser-, sor- „tekėti, sruventi“); Tvanksta, prūsų užtvenktas tvenkinys, vok. Tuwangste, Twangst; Valdava, Naujojo Priegliaus intakas, 12 km ilgio (prūs. asv. Waldeo, liet. Valdas, plg. liet. valdyti), vok. Waldowe 1258; Vildytė, Aismarių intakas, 17 km ilgio (plg. liet. vid-us, prūs. widus „siūlė batuose“, baltų laikais vid- galėjo reikšti „atsiskyrusi, vieniša“); Vykava, Priegliaus žemupio intakas, 17 km ilgio (plg. liet. Vykas ežeras, liet. vykis „žiogis“), vok. Wikus 1283, Wyko 1337; Vyras, Karaliaučiaus tvenkinio intakas, 13 km ilgio (plg. liet. vyrius „vandens sūkurys upėje, verpetas“); Vorys, Vorynai, ežeras prie Karaliučiaus, vok. Worys 1446; Vosys, Vusys, ežeras prie Karaliaučiaus (ide. vos-, ves- „drėgnas, šlapias“, plg. liet. Vosinas ežeras Vosupis Ūlos dešinėje), vok. Wosen 1420, Wusen 1464; Žioka, Kuršių marių intakas, 10,5 km ilgio (plg. liet. Žiokė upė, prūs. Schokiske ežeras, liet. žiokis „nykstančios pelkės prie upių, gili bala“), vok. Schoken 1576. Sembos apskrities upių ir ežerų pavadinimai siekia senųjų baltų, vėlesnių prūsų, įsikūrimo laikus. Vardų kilmė ir reikšmė sunkiai atsekama, bet jų giminystė su lietuvių ar kitų baltų vardų lobynu gana aiški. Gana dažnai užtinkami kuršių – latvių vardų atspindžiai. Lietuvių kilmės pavadinimai vėlesni negu prūsų, t. y. atneštiniai. Prūsai Semboje buvo autochtonai. Su prūsais sembais lietuvių kontaktai suintensyvėjo nuo Kryžiuočių ordino veržimosi į Sembą laikų.
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Sembos upės ir ežerai