Sembos apskrities gyvenviečių pavadinimai

Sémbos apskritiẽs gyvénviečių pavadnimai. Jų sąraše pažymėta: po gyvenvietės pavadinimo nurodyta parapija, kuriai priklause vietovė (pvz., Absinkaimis, Karaliaučiaus parapija); skliausteliuose nurodyta vietovardžio kilmė: iš kurios nors kalbos (kurš. – kuršių, kurš. kop. – kuršininkų kopininkų, lat. – latvių, liet. – lietuvių, prūs. – prūsų, vok. – vokiečių) žodžio su priesagomis ir galūnėmis, iš vandenvardžio, asmenvardžio, pavardės, ir panašiai; vokiškas pavadinimas ir metai – pirmasis vietovardžio paminėjimas šaltiniuose (pvz., vok. Absynnkeyn 1378).

Absinkaimis, Karaliaučiaus parapija (prūs. Abse + caymis „kaimas“), vok. Absynnkeyn 1378; Aislavyčiai, Žuvininkų parapija (liet. aislus), vok. Ayslowitten 1400; Aisuliai, Žuvininkų parapija (balt. ais „judėti“), vok. Aisoln 1405; Aisulyčiai, Žuvininkų parapija (vietovardis Aisuliai), vok. Aisoliten 1404; Alka, Pabėtų parapija (liet. alka „aukojimo vieta“); Alkainiai, Žuvininkų parapija (vietovardis Alka), vok. Alkehnen 1312; Alknikiai, Rantavos parapija (upė Alknikė), vok. Alknicken; Alksvangis, Pabėtų parapija (liet. alksnis + vanga), vok. Alxwangen 1370; Alsyčiai, Karaliaučiaus parapija (pavardė Als-, liet. -ys, prūs. -utte), vok. Altsitt, Alsitten 1458; Ankrainiai, Žuvininkų parapija (plg. prūs. Ankren), vok. Ankrehnen, Ankreinen 1405; Arisava, Žuvininkų parapija (vandenvardis Arys), vok. Arissau 1258; Arnava, Karaliaučiaus parapija (vandenvardis Arn-), vok. Arnau, Arnow 1322; Ašlaukiai, Žuvininkų parapija (asmenvardis prūs. Asse + laukas), vok. Auschlacken, Aslawken 1388; Aveidai, Karaliaučiaus parapija (vandenvardis Av-, plg. lat. Avuots „versmė“), vok. Aveiden, Aweidin 1341; Aveikiai, Karaliaučiaus parapija (vandenvardis Av- + -eik-), vok. Aweyken 1300; Baidryčiai, Karaliaučiaus parapija (upė Alknikė), vok. Alknicken; Bakuliai, Rūdavos parapija (liet. asmenvardis Bakulis), vok. Backeln, Backolen 1302; Balytė, Karaliučiaus miesto dalis (liet. balytė), vok. Bohnau, Bonowe 1258; Banava, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Bone, liet. Banys), vok. Ballieth, Balyten 1338; Bardava, Palvininkų parapija (prūs. Barrd-), vok. Bardau, Bardow 1405; Bartėnai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Bartene), vok. Barthenen, Bartheyn 1405; Batava, Rūsių parapija (prūs. asmenvardis Bathe, liet. Batis), vok. Battau, Bathowe 1258; Bergava, Karaliaučiaus parapija (pavardė Bergas), vok. Bergau, Bergaw 1425; Beržininkai, Palvininkų parapija (prūs. berse „beržas“), vok. Bersnicken 1339; Bigyčiai, Žuvininkų parapija (liet. asmenvardis Bigas, prūs. asmenvardis Bigune), vok. Biegieten, Bigitten 1472; Biskupninkai, Palvininkų parapija (prūs. biskops „vyskupas“), vok. Bieskopnicken, Byskopniken 1352; Bildava, Rūdavos parapija (upė Bildava), vok. Bledau, Blodowe 1258; Borchersdorf, bažnytkaimis (pavardė Burghardt < Borchert), vok. Borghardsdorf 1481; Brüsterort, Kuršių parapija (pavardė Bruzda, Bruzdulas arba liet. bruzda „subruzdimas, sujudimas, skubėjimas“), Bulgainiai, Karaliaučiaus parapija (vandenvardis Balga), vok. Ballgehnen, Bulgayn 1278; Bulytė, Karaliaučiaus parapija (prūs. pavardė Buliko, liet. Bulys), vok. Bulitten, Bulithien 1346; Dalvainiai, Kumėnų parapija (prūs. pavardė Dalwayn), vok. Dallwehnen, Dallwayn 1347; Damarava, (liet. pavardė Damars), vok. Damerau; Dargiai, Žuvininkų parapija (prūs. Darge, liet. Dargis), vok. Dargowayn, Dargen 1327; Daubsodžiai, Karaliaučiaus parapija (liet. dauba + soda), vok. Dopsattel, Dowpsadel 1419; Dilgynai, Kumėnų parapija (liet. dilgynas), vok. Dellgienen, Dellgyn 1484; Dirsūnkaimis, Palvininkų parapija (prūs. asmenvardis Dirsune + caymis), vok. Dirschkeim, Dirsuikaym 1396; Domelkaimis, Žuvininkų parapija (prūs. dumpne „dumblas“), vok. Dommelkeim, Dompnikaym 1400; Drabnava, Žuvininkų parapija (liet. drabnus „sudribęs, susmukęs“), vok. Drebnau, Drabnow 1277; Drūktainiai, Žuvininkų parapija (plg. liet. pavardė Drūktainis), vok. Drugthenen, Druthayn 1427; Duolkaimis, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Dule + caymis), vok. Dollkeim, Dulokaym 1394; Durbiai, Karaliaučiaus parapija (prūs., liet. durbe), vok. Dorben, Durbin 1340; Durbininkai, Palvininkų parapija (vietovardis Durbiai + -ininkai), vok. Dorbnicken, Durbenicken 1405; Eitynai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Eitune), vok. Eythienen, Eitunen 1405; Eitvinai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Eit-vin-, plg. liet. pavardė Eitvinas), vok. Goldschmiede, Eytowina 1359, pakeisti į Goldschmiede 1608; Ekričiai, Rūdavos parapija, vok. Ekritten, Ekeritten 1392; Erina, Karaliaučiaus parapija (upė Erina), vok. Rinau; Gaiteiniai, Pabėtų parapija (prūs. Goyt-), vok. Goythenen, Goytheinen 1400; Galdava, Karaliaučiaus parapija (vietovardis gald-), vok. Golau, Goldow 1419; Gailgarbiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Gayle + garbis „kalnas“), vok. Gallgarben, Gailgarben 1317; Galtgarbis, Kumėnų parapija (prūs. asmenvardis Gelte + garbis „kalnas“), vok. Geltgarben; Galtgarbiai, Kumėnų parapija (prūs. asmenvardis Gelte + garbis „kalnas“), vok. Geltgarben, Galtengarb 1515; Garbsėdžiai, Pabėtų parapija (prūs. garbis „kalnas“ + sėdis), vok. Garbseiden, Garbseden 1343; Gaudikiai, Žuvininkų parapija (prūs. pavardė Gaudike), vok. Gaffken, Gaudiken 1429; Geiduva, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Geydowe), vok. Geidau, Geydowe 1258; Gintytai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Gyntis), vok. Ginthieden, Gintiten 1405; Girmainiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. Girm-), vok. Germehnen, Girmayn 1391; Girmava, Žuvininkų parapija (prūs. vietovardis Girmava), vok. Germau, Girme 1258; Girsteiniai, Rūdavos parapija (prūs. asmenvardis Girstene), vok. Girsteinen, Girsteinis 1261; Graibava, Vargių parapija (prūs. asmenvardis Groybe), vok. Greibau, Greybowe 1258; Graibyčiai, Girmavos parapija (prūs. asmenvardis Groybe + -yčiai), vok. Grebieten, Grebithen 1363; Gudenyčiai, Žuvininkų parapija (prūs. pavardė Gudene), vok. Godnicken, Gudeniten 1393; Guntainiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Gunto, liet. Gunta), vok. Gunthenen, Gunthayn 1299; Ylnikai, Žuvininkų parapija (prūs. ylo, liet. yla), vok. Ihlnicken, Ilnik 1352; Jakūnlaukiai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Jakune, liet. Jakūnas + laukas), vok. Jouglauken, Jaculauken 1460; Jaujėnai, Žuvininkų parapija (liet. jauja), vok. Jaugehnen, Jawgen 1458; Judyčiai, Karaliaučiaus priemiestis (prūs. asmenvardis Jude, liet. Judis), vok. Juditten; Kačlaukiai, Kumėnų parapija (prūs. asmenvardis Kacze, liet. Kačas), vok. Katzlauken; Kailkaimis, Karaliaučiaus parapija (prūs. kails „sveikas“ + kaimas), vok. Kalkeim, Caylkaym 1437; Kaldeiniai, Palvininkų parapija (prūs. asmenvardis Kald-, plg. liet. pavardė Kald-ys, -is), vok. Kallen, Kaldeyn 1331; Kalijai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Cale, calis „šamas“), vok. Kalgen, Calyen 1419; Kampainis, Žuvininkų parapija (plg. liet. kampas), vok. Kompehnen, Campaginis 1310; Kamštigalis, Karaliaučiaus parapija (prūs. Kamstis, plg. liet. pavardė Kamštis + galas), vok. Kamstigallen, Komstegallen 1460; Kandainiai, Medenavos parapija (prūs. Kand-) vok. Kondehnen, Candeyn 1331; Kanteniai, Pavandenės parapija (prūs. pavardė Karis), vok. Kanthen, Kanthayn 1333; Kapurnai, Žuvininkų parapija (prūs. Kapurn- „kalnelis, kupstas“), vok. Kaporn, Capurne 1287; Karaičiai, Žuvininkų parapija (prūs. pavardė Karis), vok. Korjeiten, Korethen 1397; Karaliaučius, miestas, apskrities centras, vok. Königsberg, Kunigsbergk 1255; Kareiniai, Pavandenės parapija (upėvardis Karina), vok. Korreynen, Koreyn 1373; Karijeičiai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Karis, liet. Karijotas), vok. Korjeiten, Karieyten 1396; Karkainis, Žuvininkų parapija (prūs. Karke, liet. pavardė Karka), vok. Korkehnen, Karkainis 1261; Karnimytai, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. karna), vok. Carmitten, Carnemithen 1299; Karnytai, Žuvininkų parapija (plg. liet. karna), vok. Korniten; Karplaukiai, (liet. pavardė Karpa, -is + laukas), vok. Karplauken; Karšava, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Karsaw), vok. Karschau, Karschaw 1345; Kasivalkė, Karaliaučiaus parapija (liet. kasti + valka), vok. Groß Halstein, Kasewalx 1405; Katplikiai, Vargių parapija (plg. Kat- + plikė), vok. Katzenblick, Katenplick 1354; Kiautrynai, Žuvininkų parapija (prūs. Keutaris „balandis“), vok. Kiautrienen, Keutherinen 1404; Kirpainiai, Girmavos parapija (prūs. asmenvardis Kirpe, liet. Kirpa), (vok.), Kirpehnen, Kirpaynen 1405; Kirsapė, Karaliaučiaus parapija (prūs. vandenvardis Kirsapė), vok. Kirschappen, Kirsappen 1405; Kirsnėnai, Rūdavos parapija (prūs. kirsa „ant“ + vandenvardis Neida), vok. Kirschnehnen, Kirsneydin 1379; Kirteiniai, Rūsių parapija (prūs. Kirt-, plg. liet. pavardė Kirtulis), vok. Kirtigehnen, Kirtigeinen 1405; Kislenikai, Pabėtų parapija (plg. liet. pavardė Kislius), vok. Kösnicken, Kosleniken 1405; Klaukiniai, Kumėnų parapija (prūs. asmenvardis Klawko, liet. kliaukti), vok. Klaukinnen, Klawkynne 1515; Klykiai, Rūsių parapija (plg. liet. klykis, Klykiai), vok. Klycken, Cliken 1491; Knypava, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. knypava „knibždėjimas“), vok. Kneipfhof; Kobuilbūdžiai, Žuvininkų parapija (lenk. Kobyla „kumelė“ + vok. Bude „būda“), vok. Kobbelbude, Kobulbude 1326; Konradswalde, Neuhauseno parapija (XIX a. atsiradęs pavadinimas); Kragava, Žuvininkų parapija (prūs. Krag-, liet. kragti „išsikišti“), vok. Kragau, Craghen 1310; Kraislaukiai, Žuvininkų parapija (prūs. crays „šienas“ + laukas), vok. Kreislacken, Creiselauken 1352; Kramava, Rūsių parapija (prūs. vandenvardis Cromow Gal), vok. Craam, Krome 1463; Krantas, gretima lytis Jūrkrantis (kurš. kop. Krants), vok. Krants; Kraštupeliai, Palvininkų parapija (vandenvardis Kraštupis), vok. Kraxtepellen; Kratlaukiai, Girmavos parapija (prūs. pavardė Krat-, plg. liet. Kratelis + laukas), vok. Krattlau; Kraušynai, Karaliaučiaus miesto dalis (prūs. crausy „kriaušė“, plg. liet. kriaušis „krantas, skardis“), vok. Kraussen, Crawsyn 1425; Kringyčiai, Pabėtų (prūs. Kring-, plg. liet. pavardė Kringelis), vok. Kringitten, Kringiten 1405; Kropynos, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Krop-, liet. Kruopas), vok. Kropiens, Kropino 1405; Kudrynai, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. kudrynas), vok. Godrienen, Codrynen 1425; Kugai, Neuhauseno parapija, vok. Kuggen 1405; Kugai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Kugge, liet. Kugis, lat. Kuga), vok. Koggen; Kujėnai, Žuvininkų parapija (plg. liet. Kujainiai), vok. Kojehnen, Kuyen 1325; Kujkaimis, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. Kujainiai + kaimas), vok. Kuikeim, Kuykaym 1405; Kumava, Karaliaučiaus parapija (prūs. Kum-), vok. Kommau, Kummow 1405; Kumėnai, bažnytkaimis (plg. liet. kamti „kumpti“), vok. Kumehnen, Komayn 1384; Kupijaičiai, Kumėnų parapija (plg. liet. pavardė Kupis, prūs. vietovardis Kupein) vok. Kobjeiten, Cupijeyten 1310; Kupsava, Aisulyčių parapija (plg. liet. kupsas „kupstas“), vok. Kupzau, Kupsow 1408; Kuršiai, bažnytkaimis (sietinas su kuršis „kuršių genties pamariškis“), vok. Groß Kuren; Kurviai, Žuvininkų parapija (prūs. curwis „jautis“, lat. pavardė Kurwe), vok. Korben, Curwin 1405; Kusneiniai, Medenavos parapija (prūs. pavardė Kusse, liet. pavardė Kusas ir kusnoti), vok. Kosnehnen, Cussneyn 1326; Kvandyčiai, Žuvininkų parapija (plg. liet. kvandotis „purvintis“), vok. Quanditten, Quandythen 1405; Kvedenava, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Quedene, liet. pavardė Kvedas), vok. Quedenau, Quedenow 1258; Labalaukis, Karaliaučiaus parapija (prūs. liet. labas + laukas, pavardė Labalaukis), vok. Gutenfeld, Labelawk 1307; Labyčiai, Pavandenės parapija (plg. liet. lobas „dauba“), vok. Lobitten, Labitten < Lobiten 1354; Labota, bažnytkaimis (plg. liet. lobas „dauba“), vok. Laptau, Labota 1255; Laidkaimis, Kumėnų parapija (prūs. laidis „molis“ + kaimas), vok. Ladtkeim, Laydkaime 1331; Lankainiai, Vargių parapija (plg. liet. lanka), vok. Landkeim, Lankeine 1331; Lapsava, Karaliaučiaus parapija (prūs. Laps-, plg. liet. pavardė Lapšys), vok. Lapsau, Lapslow 1322; Laukininkiai, Pabėtų parapija (prūs. laukininkis, liet. laukininkas), vok. Lauknicken, Laukeniken 1405; Laukstyčiai, bažnytkaimis (plg. prūs. asmenvardis Laucstiete, liet. Laukstenas), vok. Lochstädt, Lochstete 1299; Lauskiai, Karaliaučiaus miesto dalis (prūs. asmenvardis Lauske, liet. Lauška), vok. Lawsken, Lauchsen 1286; Lauta, Karaliaučiaus parapija (upė Lautė), vok. Lauth, Lawte 1263; Lengnytai, Žuvininkų parapija (plg. liet. lenkė „įdubimas“), vok. Lengniethen, Lenkenytin 1331; Liepa, Karaliaučiaus miesto dalis (prūs. lipe, liet. liepa), vok. Liep, Lipa 1338; Lietuvkaimis, Žuvininkų parapija (liet. lietuvis + kaimas), vok. Littausdorf; Lygsėdžiai, Žuvininkų parapija (prūs Lyg-, plg. liet. pavardė Lygys), vok. Lixeiden Lixeden < Lig-seden 1405; Linkava, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Lynke, lietuvių Linka ir vietovardis Linkuva), vok. Linkau, Linkow 1354; Liska, Žiokų parapija (prūs. liscis „stovykla“, plg. liet. pavardė Liskus), vok. Liska Schaaken, Liske miškas 1391; Lyvenikė, Karaliaučiaus miesto dalis (plg. upė Liva), vok. Löbennicht; Magaičiai, Pabėtų parapija (prūs. asmenvardis Mage, liet. Magys), vok. Mogaiten; Magainiai, Rūdavos parapija (prūs asmenvardis Mage, liet. Magys), vok. Mogehnen, Magayn 1401; Maldaičiai, Rūdavos parapija (prūs. asmenvardis Mandio, plg. liet. pavardė Mandeika), vok. Mandeln, Menden 1303; Manitava, Neuhauseno parapija (prūs. asmenvardis Manithe, plg. liet. pavardė Manelis), vok. Mantau, Manitaw 1396; Mantkaimis, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Manioth, liet. Mantas), vok. Mandtkeim, Maniothkaym 1405; Margiai, Žuvininkų parapija (prūs., liet. Margis), vok. Margen, Mergen 1438; Markėnai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Mark-, upė Marka), vok. Markehnen, Marken 1346; Marsėdžiai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Mars- arba Marus), vok. Marschenen, Marseden 1346; Maršaičiai, Žuvininkų parapija, vok. Marscheiten; Maudyčiai, Karaliaučiaus miesto dalis (upė Maudytė), vok. Moditten, Maudytyn 1258; Medinava, bažnytkaimis (upė Medinava), vok. Medenau, Medenouwe 1363; Mednikai, Vargių (liet. Medninkai), vok. Mednicken, Medeniken 1338; Milziai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Milcze, plg. liet. pavardė Milčius), vok. Mülsen, Milsen 1328; Moleiniai, Rūdavos parapija (plg. prūs. Moleyn ežeras Marungas, liet. vietovardis Molainiai), vok. Mollehnen, Molleyne 1300; Mosikai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Musicko), vok. Mossyeken < Musikiai; Musėnai, Medenavos parapija (prūs. pavardė Musico, mus-), vok. Mossehnin, Mussneyn 1326; Nadrava, Rūdavos parapija (prūs. asmenvardis Nadrawas), vok. Nadrau, Nadraw 1468; Nastrėnai, Med. (vandenvardis Nadstr-), vok. Nastrehnen, Nastrayn 1390; Naujieji Kuršiai, miestas (sietina su kuršis), vok. Neukuhren; Nausava, Kranto parapija, (prūs. asmenvardis Nawsse, naus-), vok. Nautzau, Nawrzo 1405; Neitkaimis, Karaliaučiaus parapija (prūs. Neit- + kaimas), vok. Neidtkeim, Neytkaym 1321; Neplaukiai, Žuvininkų parapija (prūs asmenvardis Napelle + laukas), vok. Nepleken, Neplouk 1305; Neuhausen, bažnytkaimis (vok. kilmės); Nodimstė, Girmavos parapija (plg. liet. dimstis „sodyba“), vok. Nodems, Nodemste 1491; Nopkaimis, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Nopine + kaimas), vok. Nöpkeim, Nopekayme 1396; Norgava, Arisavos parapija (prūs. asmenvardis Norim, plg. liet. vietovardis Noriškiai), vok. Norgau, sen. Norjava, Noriew 1310; Norjėnai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Norim, plg. liet. vietovardis Noriškiai), vok. Norgehnen, Norieyn 1258; Nortkiai, Rūsių parapija (prūs. asmenvardis Nartuke, liet. pavardė Narteika), vok. Nortycken, Nortucken 1405; Pabėtai, Žuvininkų parapija (upė Beta), vok. Pobethen, Pobeti 1258; Pagaviai, Valdavos parapija (prūs. Gaw-, plg. Gawicken kalnas Notangoje, liet. pavardė Gavys upė, ež.), vok. Poganen, Pogaven 1400; Pagėnai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Page, plg. liet. pavardė Pagaitis, vietovardis Pagiai), vok. Paggehnen, Pagen 1409; Pagirstyčiai, Kumėnų parapija (vietovardis Girsteiniai), vok. Pojerstieten, Pagerstytien 1325; Pakaičiai, Žuvininkų parapija (prūs. pavardė Kayta, liet. pavardė Kaitinis), vok. Pokaiten, Pokaiten 1517; Pakirbiai, Rūsių parapija (liet. kirba „klampynė“), vok. Pokirben, Pokerbinn 1487; Pakirniai, Rūsių parapija (prūs. kirno „krūmas“, plg. liet. kirnis „klampynė“, pavardė Pakirnus „prie kirnos gyvenantis“), vok. Pokirren, Pokirne 1417; Palabyčiai, Žuvininkų parapija (upė Laba, -ytė), vok. Pollwitten, Pallabitten 1301; Paliepiai, Medenavos parapija (prūs. leipo „liepa“), vok. Polepen, Poleipen 1371; Palvė, Paustininkų parapija (prūs. Palwe, liet. palvė), vok. Palwe; Palvininkai, Žuvininkų parapija (prūs. palwe, liet. palvė + -ininkai), vok. Palminicken, Paweniken 1405; Panartai, Karaliaučiaus miesto dalis (upė Panarta), vok. Ponarth, Ponarthen 1419; Panijos, Girmavos parapija (prūs. pannean „raistas“, upė Panija), vok. Panjes; Paselava, Rantavos parapija (prūs. Pasel-, plg. liet. pavardė Paselaitis), vok. Posselau, Passeln 1372; Pasindriai, Valdavos parapija (prūs. sindr, plg. liet. vietovardis Sindriai), vok. Possindern, Possindire 1378; Paustininkai, Karaliaučiaus parapija (prūs. paustre „dykuma“), vok. Postnicken, Pusteniken 1405; Pavainiai, Girmavos parapija (prūs. wayos „pievos“, liet. vejos), vok. Powayen, Powaygen 1344; Pavandenė, bažnytkaimis (prūs. wunden „vanduo“), vok. Powunden, Powonden 1447; Pavarbiai, Karaliaučiaus parapija, vok. Powarben; Peisė, Žuvininkų parapija (prūs. peuse „pušis“), vok. Peyse, Pois 1305; Pentekinai, Karaliaučiaus parapija (prūs. pentes „kelias“ + tekynis „tekinis“), vok. Pentekinnen, Pentkynne 1515; Pertiltenikai, Pabėtų parapija, vok. Perteltnicken, Partilteniken 1392; Pervisava, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Perwisse), vok. Perwissau, Perwissen 1458; Piliava, miestas (prūs. pil-), vok. Pillau, Pillaw 1519; Pilkupa, Kranto parapija (pilti + kopa), vok. Pillkoppen, Pillecop 1336; Plastvainiai, Žiokų parapija (prūs. asmenvardis Plastwain), vok. Plöstwehnen, Plasswayn 1325; Plautviniai, Rūsių parapija (prūs. Plaut-), vok. Plautwehnen, Plawtowin 1331; Plutviniai, Rūd. (prūs. Plutwin, asmenvardis Plutwinis, plg. pavardė Pluta), vok. Pluttwinnen, Plutwin 1405; Podūriai, Vald.avos parapija (plg. liet. vietovardis Dūriai, Dūrupė), vok. Podahren; Polėnai, Žuvininkų parapija (prūs. len-, plg. liet. pavardė Lėnys), vok. Polennen; Pomenai, Kranto parapija (prūs. asmenvardis Pomene), vok. Pomehnen, Pomyn 1404; Prapuoliai, Karaliaučiaus miesto dalis (prūs. prapolis „dudutis“, liet. vietovardis Prapuolė Pan), vok. Prappeln, Prappeln 1488; Prautai, Nauhauseno parapija, vok. Prawten, Prauthey 1436; Priedinė, Vykavos parapija (kurš. kop. priede „pušis“, pavardė Priede), vok. Preeden; Prylaukiai, Vykavos parapija (prūs. pri- + laukas), vok. Prilacken, Prilawck 1515; Radnikai, Žuvininkų parapija (prūs. Roten, plg. liet. vandenvardis Rotenis), vok. Radnicken, Roteniken 1405; Ragava, Karaliaučiaus parapija (lietuvių ragava „dauba, vandens išneštas griovys“), vok. Ragau; Ramistava, Karaliaučiaus parapija (prūs. rams „doras“), vok. Ramstau, Ramstaw 1345; Ramsiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Ramsis), vok. Ramsen, Ramsien 1426; Rantava, Žuvininkų parapija (upė Rantava), vok. Rantau, Rantowe 1297; Rasytė, Kranto parapija (plg. liet. vietovardis Raseiniai, Rasiai, Rasos, sietinas su liet. rasa), vok. Rossitten, Rositten 1387; Regainiai, Pabėtų parapija (prūs. asmenvardis Regune), vok. Regehnen, Reyun 1387; Regučiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Rege), vok. Regitten; Resinaičiai, Žuvininkų parapija, vok. Rosignaiten, Reseygeiten 1400; Retėnai, Girmavos parapija (prūs. Ret-, plg. liet. retas), vok. Rothenen, Reteynen 1405; Rinava, Karaliaučiaus parapija (upė Erina), vok. Rinau, Erino 1258; Rojėnai, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. vietovardis Rojūnai), vok. Rogehnen, Rogen 1322; Romainis, Kuršių parapija (prūs. Rom-), vok. Romehnen, Rummowe 1325; Romovė, gretima Romainio lytis (sietina su romove „baltų religinio kulto vieta“); Rūdava, Kranto parapija (plg. liet. ruda, -ė „pelkėta žemė, rudynė“), vok. Rudau, Rudowe 1258; Rugyčiai, Žiokų parapija (prūs. asmenvardis Ruga ir prūs. liet. rugis), vok. Regitten, Rugiten 1405; Rūsiai, bažnytkaimis (upė Rūsė), vok. Rauschen, Ruse 1258; Sagagedai, Žuvininkų parapija (prūs. pavardė Sagagede < Saga + Gede), vok. Saggehnen, Sagageden 1373; Salkininkai, Žuvininkų parapija (upė Salka), vok. Saltnicken, Selkeniken 1377; Sandlaukiai, Karaliaučiaus parapija, (prūs. Sandilo, liet. pavardė Sanda + laukas), vok. Sandlauken; Sangalynai, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Sangele, liet. pavardė Sangalas), vok. Sanglienen, Sangelin 1439; Santlaukis, Žuvininkų parapija (prūs. asmenvardis Santele, liet. Santigas + laukas), vok. Suntlaucken, Santlaukis 1331; Sapelyčiai, Pabėtų parapija (prūs. asmenvardis Sapelle, liet. Sapūns), vok. Supplieten, Sapoliten 1405; Sapotai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Sapote, plg. liet. vietovardis Šapotai), vok. Seepothen, Sapoten 1402; Sasava, Rūsių parapija (prūs. Sas-), vok. Sasau, Sassow 1333; Saslaukiai, Labotos parapija (prūs. asmenvardis Sassin), vok. Saßlauken, Saslauken < Sasinlauken 1405; Serapėnai, Pabėtų parapija (upė Serapė), vok. Seerappen, Serappin 1400; Sergyčiai, Rūdavos parapija (prūs. Sirgis „eržilas“), vok. Sergitten, Sirgite 1298; Sigzdenyčiai, Kumėnų parapija (prūs. sixdo „smėlis“), vok. Siegesdicken, Syxdeniten 1338; Sykiai, Medenavos parapija, vok. Sickenhöfen, Syke 1296; Sindava, Arisavos parapija (prūs. Sind-, plg. liet. pavardė Sindikas), vok. Syndau, Syndow 1331; Skardelys, Pabėtų parapija (plg. liet. skardelė, skardis), vok. Skardelies; Skudyčiai, Medenavos parapija (prūs. asmenvardis Scude, liet. Skudas), vok. Schuditten, Scuditten 1344; Skupainiai, Labotos parapija (prūs. liet. pavardė Skupain-, liet. Skupas), vok. Schupöhnen, Skupayn 1405; Smudynai, Žiokų parapija (prūs. Smydyn- ir Smedyn-), vok. Schmiedehnen, Smydyn 1302; Spalvyčiai, Kumėnų parapija (prūs. spalv-, liet. Spalvys), vok. Spallwitten, Spalewitten 1360; Spandynai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Spande, liet. spandyti „remti“), vok. Spandienen, Spandyno 1419; Sparvyčiai, Rūdavos parapija (prūs. Sparv-, plg. liet. pavardė Sparvelis), vok. Sporwitten, Sparwiten 1405; Stangava, Valdavos parapija (prūs. asmenvardis Stango, liet. Stangys), vok. Stangau, Stangowe 1304; Stantava, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Stante), vok. Stantau, Stangowe 1318; Stigėnai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Stige, liet. Stigė), vok. Stiegehnen; Strabėnai, Kranto parapija (prūs. asmenvardis Strob-, plg. liet. pavardė Strabeika), vok. Strobjehnen, Strobieyn 1405; Strutkaimis, Karaliaučiaus (prūs. asmenvardis Strute, liet. Strutas + kaimas), vok. Stritkeim, Strutkeim 1405; Stupurai, Kumėnų parapija (plg. liet. vietovardis Stuparai), vok. Stapornen, Stappar 1394; Sudava, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Sudowe), vok. Sudau, Sudowe 1301; Sūdenyčiai ir Sūdnykai, Žiokų parapija (prūs. asmenvardis Sudenne), vok. Sudnicken, Sudeniten 1405; Surteiniai, Pabėtų parapija (prūs. asmenvardis Surte, Surteike), vok. Sorthenen, Surteynen 1405; Šakvietė, Labotos parapija, (upė Žioka), vok. Schaksvith; Šarkuva, bažnytkaimis (prūs. sarke „šarka“), vok. Sarkau, Sarkaw 1449; Šilkaimis, Karaliaučiaus parapija (prūs. sylo „šilas“ + kaimas), vok. Zielkeim, Sillikaym 1347; Šunkaimis, Karaliaučiaus parapija (prūs. sunis „šuo“ + kaimas), vok. Sonigkeim, Sonnekaym 1343; Šuršeiniai, Žuvininkų parapija (prūs. Surs-, plg. liet. vietovardis Šuršyniai), vok. Schorschehnen, Sursieynis 1302; Šventlundas, Kranto parapija (prūs. Svents + skandinavų lund „miškelis“), vok. Schwentlund; Švitai, Medenavos (prūs. asmenvardis Switte, liet. pavardė Švitinis, lat. upė Svite), vok. Schwitten, Switte 1344; Tarpynai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Tarpio, liet. Tarponis), vok. Tarpienen, Torpine 1339; Tenkytai, Piliavos parapija (prūs. Tenk-), vok. Tenkitten, Tenkitten 1493; Tikreiniai, Rūsių parapija (prūs. asmenvardis Tickrit, tikars liet. tikras), vok. Tykrehnen, Tikrieynen 1405; Tyrenbergas, Žuvininkų (Ordino valdytojo O. Tyrenberg), vok. Thierenberg; Tirškeimis, bažnytkaimis, Kuršių parapija (prūs. asmenvardis Tirsko), vok. Dirschkeim, Tirschaym 1339; Toplaukis, Žuvininkų parapija (prūs. Tap- + laukas), vok. Taplacken; Tramyčiai, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. pavardė Tramas), vok. Tromitten, Tromiten 1405; Transava, Labotos parapija (prūs. Trans-, liet. tranš- < trąš-), vok. Transsau, Transow 1322; Trimpava, Karaliaučiaus parapija (prūs. Trimpa „dievaitis“), vok. Trömpau, Trympauwe 1387; Trintyčiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Trinte), vok. Trentitten, Trintiten 1300; Tropyčiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Tropo, liet. pavardė Tropikas), vok. Tropitten, Tropyten 1336; Trutnava, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Truthna), vok. Trutenau, Trutenovo 1432; Tvankstė, senasis Karaliaučiaus pavadinimas (vietovardis Tvanksta „tvenkinys“), vok. Tuvangste 1326; Tvirgaičiai, Pavandenės parapija (prūs. Twir, plg. prūs. asmenvardis Twirgil), vok. Twergaiten, Twirgeyten 1325; Ūbininkai, Palvininkų parapija (liet. ūbininkas „mažažemis“), vok. G. r. Hubnicken, Ubeniken 1394; Ublyčiai, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. ublas), vok. Oblitten, Ubolithen 1312; Ugeiniai, Karaliaučiaus parapija (plg. liet. pavardė Uginčius, liet. ugus „augus“), vok. Uggehnen, Ugeyne 1322; Urtlaukiai, Kumėnų parapija (prūs. Urt- + laukas), vok. Hortlauken, Hurtlauken 1360; Vaidėnai, Girmavos parapija (prūs. asmenvardis Waidenne), vok. Weydiechnen, Weyden 1381; Vaidyčiai, Girmavos parapija (prūs. Waid-), vok. Woydiethen, Wayditen 1339; Vaiškytai, Kranto parapija (prūs. Waisk-, plg. liet. pavardė Vaiškūnas), vok. Weischkitten, Wayskyten 1405; Valdava, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Waldeo, liet. Valdas), vok. Waldau, Waldowe 1258; Vangytė, Karaliaučiaus parapija (prūs. Vang-), vok. Wangitt, Wangitte 1507; Varengiai, Žuvininkų parapija (prūs. Woren, Waren), vok. Warengen, Worennye 1327; Vargenava, Kranto parapija (prūs. asmenvardis Wargen), vok. Wargenau, Wergenaw 1255; Vargiai, bažnytkaimis (prūs. Varg-), vok. Wargen 1405; Vargynai, Valdavos parapija (prūs. Varg-), vok. adlig Wargienen, Wergin 1396; Varglyčiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Wargele, liet. asmenvardis Vargelis), vok. Warglitten, Wargelite Kaume 1409; Varnikai, Kuršių parapija (prūs. asmenvardis Warnike), vok. Warnicken, Warniken 1405; Vartai, Karaliaučiaus parapija (prūs. Wart-, liet. Vartai), vok. Warthen; Vartnikai, Pabėtų parapija (prūs. Wart-, liet. Vartai), vok. Wartnicken, Watzum 1902; Vazgava, Kranto parapija (prūs. asmenvardis Wosegaw, liet. pavardė Vazgava), vok. Wosegau, Wosgow 1331; Vidyčiai, Medenavos parapija (upė Vidytė), vok. Widitten; Vykava, Žuvininkų parapija (upė Vykava), vok. Wiekau, Wikus 1383; Vilgaičiai, Karaliaučiaus parapija (prūs. asmenvardis Wille, liet. pavardė Vilatis), vok. Willgaiten, Willeiten 1396; Vilkava, Girmavos parapija (prūs. asmenvardis Wilke, liet. Vilkas), vok. Willkau, Wilkow 1386; Vilkėnai, Valdavos parapija (prūs. asmenvardis Wilke), vok. Willkühnen, Wilkeynen 1396; Viltkaimis, Labotos parapija (prūs. asmenvardis Wilte-), vok. Willkeim, Wiltekaym 1409; Viskiautai, Kranto parapija (prūs. asmenvardis Viskiauta < prūs. Wissekoyt), vok. Wiskiauten, Wissecawten 1383; Visrotai, Žuvininkų parapija (vandenvardis Visrotas), vok. Wischrodt, Wisserat 1326; Vitėnai, Kranto parapija (prūs. liet. Vit-, plg. Vitė), vok. Wittehnen, Witteynen 1463; Vorynai, Valdavos parapija (prūs. Vor-), vok. Worienen, Worin 1340; Vundlaukis, Karaliaučiaus parapija (prūs. wunden „vanduo“), vok. Wundlacken, Wundilauches 1284; Žiokai, bažnytkaimis (upė Žioka), vok. Schaaken, Soke 1258; Žuvininkai, vok. Fischhausen, Schonewik 1264, Vyschuzin 1305, Fischaußen. Iš viso apskrityje buvo 304 gyvenvietės lietuviškais pavadinimais.

Vilius Pėteraitis