šeimos darbai

šeimõs darba. Visi šeimos nariai dirbo. Sakyta: kas nor valgyti, tas tur ir dirbti; kožnas tą darbą, kokį jis įmano. Pavyzdžiui, suvežant nukirstus rugius namo vyras su ilga šake stokojo (kėlė) pėdus int vežimo, ten moteris imdavo pėdus ir kraudavo taip, kad pėdai nenukristų ir vežimas neapvirstų. Vaikas laikė atvarslus (vadeles) ir pavarydavo vežimą iki kitos krūvos. Visi dirbo: arkliai traukė vežimą, katės gaudė peles, senolė namuose virė valgį. Sunkiuosius laukų darbus su arkliais dirbo vyras; senieji virė ir sutaisė valgius, čystijo namus; visa kita darė moterys. Nebuvo svarbesnių darbų; sakyta: nejoks darbas nežemina žmogų. Vakarais vyrai taisė klumpius, remontavo įrankius. Moterys virė, adė, audė, lopė drabužius. Vyrai pjovė rugius; moterys juos lasė (rinko) ir rišo, bet mokėjo ir su dalgiu apseiti. Vaikai turėjo iš pat mažo gelbėti, paimti suaugusiųjų darbus. Jiems sakyta: kušykis (judinkis), nežiopsok! Keturmetis vaikas jau turėjo šiuboti (supti lopšyje) mažesnį brolelį. Tėvai rėmė (ragino) ir mokė vaikus, kartu juos ugdydami. Vaikų specialiai neauklėjo – jie augdavo matydami tėvų pavyzdį.

Martin Tydecks

Iliustracija: Juodkrantės žvejo šeima, iki 1931 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Lengvinų sodyboje Batakiuose, apie 1934 / Iš Romo Delkaus šeimos albumo