Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Saulės

vasaros saulėgrįžos šventė, Kupolės, Rasos.

Sáulės (vok. Sonnenwende), vasaros saulėgrįžos šventė, dar kitaip vadinta Kupolėmis, Rasomis (Joninėmis). Saulių pavadinimas žinomas iš XVIII–XIX a. pradžios Mažosios Lietuvos žodynų (Pilypas Ruigys, Kristijonas Gotlybas Milkus). Manyta, kad per Saules danguje ima šviesti 3 saulės. Dar sakyta, kad tą rytą saulė puošiasi, maino drabužius (keičia spalvas) ir šoka (juda aukštyn ir žemyn, šokinėja, sijoja, mirga). 3 saulių atsiradimą aiškino liaudies meteorologija: orai keičiasi po saulėgrįžos, pradeda lyti, giedrą keičia lietus (mitinėje plotmėje ugnies elementą keičia vanduo). Orų permainomis aiškintinas ir saulės šokis (mirgėjimas) bei suknelių (spalvų) mainymas. Pagal vaivorykštę spėti orai (Jei laumės juosta raudona, bus vėjų, jei žalia – bus lietaus; Jei vaivorykštėje vyrauja mėlyna spalva, bus geri metai, jei raudona – blogi). 3 saulių vaizdinys svarbus kalbant apie gyvųjų ir mirusiųjų bendravimą, perėjimą iš vieno pasaulio į kitą. 3 saulės tapdavo ir mirties ženklu. Tai susiję su bendrąja mitinės erdvės samprata (baltai įsivaizdavo dangų, susidedantį iš 9 ar 7 sluoksnių, kur šviečia skirtingos saulės). 3 saules galima lyginti su prasivėrusio dangaus mitu. Dangus prasiveria tam tikromis šventinėmis dienomis (per žiemos ir vasaros saulėgrįžą, Kalėdas ir Jonines). Per Jonines dangaus atsidarymas suderintas su saulės šokiu, kuris ženklina vėlių ėjimą į dangų. Dangaus atsivėrimas – tam tikras laikotarpis, kai mirusieji gali patekti tiesiai į dangų. Pro atviro dangaus plyšį galima siųsti norą ir gauti jo išsipildymą. Tad 3 saules galima regėti, kai per vasaros saulėgrįžą (birželio mėnesį) prasiveria jas skiriantys dangaus vartai. 2 palydovės, šviečiančios abipus tikrosios Saulės, vadintos saulabroliais. Saulės (Dievo, Dievo sūnaus) šventais šuneliais vadintos geltonos spalvos pūkuotos kirmėlaitės (jonvabalių vikšrai). Jų mitinė prasmė sutapo su 3 saulių ir atsidariusio dangaus prasme (šviesos nešėjai, kelio į dangų rodytojai). Nepaprasti saulės pavidalai ir įsikūnijimai per vasaros saulėgrįžos šventę lėmė įvairius jos pavadinimus: Kupolės, Rasos ir Saulės.

L: Vaitkevičienė D. Saulės // Šiaurės Atėnai. 2003, nr. 23.

Daiva Vaitkevičienė

Iliustracija: Joninės Klaipėdoje, 2007

Iliustracija: Saulės šventė Rytprūsiuose, iki 1944 / Iš MLEA