šarvai

šarva, ginkluotės dalis, dengianti kario arba žirgo kūną nuo priešininko smogiamojo ginklo. Pirmieji šarvai buvo medinis skydas, vėliau kurti odiniai šarvai, mediniai skydai aptraukinėti oda. XI–XIII a. Europoje plito metaliniai žieduočiai, žvynų ir pintiniai šarvai, sudaryti iš daugelio žiedelių. Nuo XIII a. naudoti lėkštiniai 14 dalių šarvai. Gaminti šarvai arkliams, laivams ir karo mašinoms. XVII a. ištobulėjus šaunamiesiems ginklams šarvai nyko. Europoje naudotų puolamųjų ir apsauginių ginklų rūšys žinotos lietuvių kraštuose. Seniausi XI–XIII a. šarvų likučiai – odos ir geležinių grandinėlių palaidinės, rastos Kaukų piliakalnyje, Alytaus rajone, ir Vilniuje. Petras Dusburgietis kronikoje minėjo prūsų naudotus šarvus buvus vertingu karo grobiu. Lietuviams nepajėgiant prilygti vokiečių ir rusų kariams ginkluote, dėmesys telktas apsauginėms priemonėms. Per Prūsijos vokiečių riterius į Mazoviją, Lenkiją ir Čekiją išplito lietuviškieji, arba prūsiškieji, keturkampiai, išilgai per vidurį išgaubti skydai. XIV a. kario šarvai: šalmas, lietuviškas skydas; žieduotis, dengiantis krūtinę, galvą, rankas, kojas; ant žieduočio dėvėta odinė palaidinė, apmušta metalinėmis plokštelėmis; metaliniai antpečiai ir antkeliai. Juos turėjo turtingesni kariai. Plačiausiai naudoti odiniai šarvai.

L: LE; Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX–XII amžiais. V., 1970; LKŽ; TLE; Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija. V., 2005.

Iliustracija: Lietuvių kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo paradinių šarvų dalis su šalmu, XVI a. / Iš Povilo Reklaičio knygos „Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant“, 1999

Iliustracija: Prūsų kariai, ginkluoti kalavijais, ietimis ir skydais: apyrankės ir antkaklės saugojo kario kaklą bei riešus nuo priešo kalavijo kirčio, XII a. / Gniezno katedros durų paveikslo fragmentas

Iliustracija: Šarvai krūtinei pridengti, pagaminti Karaliaučiuje, 1557 / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und Deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931