sapnininkai

sapniniñkai, sapnų aiškinimo knygos. Pirmas lietuvių kalba publikuotas sapnininkas su abėcėliškai išdėstytais sapnų aiškinimais buvo verstas iš vokiečių kalbos (Sapnų knygos, kuriose visokie arba nors daugeropi sapnai su jų pasirodymais bei išguldymais, davadnei sustatyti pagal abc randasi. Šilutė, 1863). Kiti sapnininkai leisti paskutinį XIX a. dešimtmetį: J. Schoenke 1893 Tilžėje išleido Sapnų kningeles, išguldančios kiekvieną sapną ir kas ateitėje stosis (pakartota 1894, 1895, 1905, o papildyti leidimai – 1920 ir 1923), M. Jankus 1898 Egiptiški sapnai, išguldyti senų egipcionu, kuri užvis geriausei tropija sapnus išguldyti teip, kad kiekvienas gal šiuomi išguldymu pasitikėti (perleista 1903, 1904). Otto Martynaičio išleistoje knygoje Sapnų knygelė, išaiškinanti kiekvieną sapną (Tilžė, 1925) atskirai vyrams bei moterims pateiktas ir horoskopas (Spėjimai žmogaus būdo ir ateities; 1990 perleistas Vilniuje). Daugelyje sapnininkų aptinkama pratarmė, kurioje primintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapnas; pateikiamas Cicerono pasakojimas apie mirusįjį, savo draugui per sapną pranešusį, kur guli jo kūnas; pabrėžta, jog ir Biblijoje paminėti sapnai. Sapnininkų įvaduose buvo paaiškinama, kada pildosi regėti sapnai. Tokiomis prakalbomis skaitytojai skatinti jais tikėti ir naudotis sapnininkais (Už menką prekę nusipirkę, jūs galėsite ją vartoti su didele nauda). Mažojoje Lietuvoje spausdinti sapnininkai spaudos draudimo metais slapta su kitomis lietuviškoms knygomis gabenti į Didžiąją Lietuvą. Jie greitai paplito ir populiarumu nusileido tik maldaknygėms.

Dar skaitykite sapnai tautosakoje ir tikėjimuose.

L: LE, t. 26. Bostonas, 1961; Lietuvos TSR bibliografija, t. 2, 1862–1904. V., 1988. Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996.

Asta Višinskaitė