sanitaras

sanitãras, žemesnysis medicinos darbuotojas. XIX a. Mažojoje Lietuvoje jie neturėjo medicinos išsilavinimo, jais galėjo dirbti bet kas. 1898 IV 1 duomenimis, Rytprūsiuose vienas anitaras teko 3846 gyventojams. 1906 IV 12 išleistas potvarkis, griežtinantis sanitarų darbo reikalavimus. Norėję dirbti sanitarais privalėjo išlaikyti egzaminus. Jų komisijai kandidatas turėjo pateikti: vyriausybės organų išduotą charakteristiką, kad kandidatas nepriekaištingo būdo ir kad jam sukako 21 metai; pažymėjimą, kad baigęs liaudies ar tokio pat lygio kitą mokyklą; gyvenimo aprašymą; pažymėjimą, kad tinkamas ligonių priežiūros pašaukimui; pažymėjimą, kad metus lankė Sanitarų mokyklą, ją baigė ir mokslo metu elgėsi gerai. Sanitarai puskarininkiai (vok. Sanitätsunteroffiziere) pristatydavo kariuomenės ir jūrų laivyno Sanitarinės tarnybos vado pažymėjimą, kad ne mažiau kaip 2 metus tarnavo ir nuo tarnybos pabaigos nepraėjo metai. Tokiems asmenims nereikėjo pristatyti jokių kitų dokumentų. Egzaminai būdavo 2 dalių – teorijos ir praktikos. Prūsijoje išduotas sanitaro pažymėjimas galiojo visoje Vokietijoje. 1906 Mažojoje Lietuvoje 10 000 gyventojų teko 5,7 atestuoti sanitarai.

L: Das Deutsche Reich. In gesundheitlicher und demographischer Beziehung. Berlin, 1907.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Karo lauko ligoninėje antras iš kairės Ansas Baltris (jaunesnysis), užrašęs atminimui nuotrauką Ansui Bruožiui, 1917 / Iš Domo Kauno rinkinio