Šakininkai

Šakininkai, arba Šokai (vok. Schakeningken), pievininkų kaimas prie Senojo Nemuno senvaginio ežero Nemuno Senvagė, 1 km į pietvakarius nuo plento į Tilžę, Nemuno dešiniajame krante, 3 km iki upės, 3 km iki Panemunės. Pažymėtas 1665 žemėlapyje, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1702. 1709 išvardyti 15 Šakininkų ūkininkų: Enzys Kulnius, Kristupas Abrutaitis, Anus Lalas (Lohle), Milkus Juodaitis ir kiti. Po didžiojo maro liko tik 8 pavardės. 1905 Šakininkai vadinti Šokais, buvo Tilžės apskrities Bubliškės valsčiaus kaimo bendruomenė su 209 gyventojų (128 lietuvių), 1925 – 147 gyventojai. Kaimui priklausė 420 ha žemės. Nuo 1919 priklausė Pagėgių apskričiai. Kaimo trobesiai sustatyti ant nežymios pakilumėlės, iš visų pusių juos supa užliejamos Nemuno lankos. Kapinėse ant dirbtinai paaukštintos kalvelės yra keli seni antkapiniai paminklai su senųjų gyventojų pavardėmis: Šermokas (Schermoks), Preikšaitis (Preukschat), Budrus, Kerpa, Lėjus.

L: Almonaitis V., Almonaitienė J. Šiaurės Skalva: Keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas. K., 2007.

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Šakininkų buvusios užeigos pastatas, 1995