Rytprūsių vokiečių kalbos lituanizmai

Rýtprūsių vókiečių kalbõs lituanzmai, vokiečių kalboje skolinių iš lietuvių kalbos iki 1945 daugiausia būta Rytų Prūsijos šiaurės vakarų ir Klaipėdos krašte. Į vokiečių bendrinę kalbą pateko nedaug lituanizmų (pvz., Elen, Elentier – briedis, plg. liet. elnias; Daggut – degutas, tarm. dagùtas galėtų būti senas baltizmas; Kaddig – kadagys, galėtų būti prūsizmas). Daugiausia buvo su Prūsijos lietuvininkų kasdienybe susijusių žodžių.

Ūkio pastatai, padargai, derlius: Arrōde [aruodas], Beiktuwes [pabaigtuvės], Bijōn, Pijōn [bijnas], Grutschke [griežtis, grùčkas], Jauge [jauja], Kuj(e) [didelė apvali šieno ar pėdų krūva, kgis], Norgeleisen [norãgas, noragėlis], Pakullas [pakulinė virvė, plg. liet. pãkulos], Pelud [nedidelis priestatas prie klojimo, plg. liet. pelùdė], Pirt, Pert, Birt [įtaisas linams džiovinti, plg. liet. pirts], Rūse [apkasama kaupu duobė, kurioje per žiemą laikomos bulvės ir daržovės, plg. rūsỹs] ir kiti.

Naminiai gyvuliai: Trusch(e), Truschel, Truschke [triùšis, triušẽlis, tarm. triùškis], Wed(i)k, Wedig, Wederik [antinas, plg. lietuvių vedkas: vėsti] ir kiti.

Valgiai, valgio reikmenys: Jukas [kraujo sriuba, jukà], Kampe [stora duonos riekė, papentis, kampas], Kissēl [rauginta avižinių miltų tyrė, kisiẽlius], Klibbacks(ch) [iškleręs, naudojimui netinkamas peilis, plg. liet. klbis – išklibęs, iškleręs daiktas, peilis], Krepsch(e) [krepšỹs], Mentes (mentė maišymui), Meschkines [alkoholinis gėrimas iš medaus ir spirito, mešknis), Palte [didelis beformis mėsos gabalas, greičiausiai iš liet. páltis], Pirrágge, Piráck [pyrãgas], Puske [ketvirtis litro degtinės, plg. pùsė], Schaltenōses [virtiniai su varške, šaltanõsiai], Schuppinne [košė, šiupinỹs], (S)kelandes [skilándis], Spang(e)lis [spañguolė], Spergel [sprgas], Surus, Taurel [geriamasis stiklelis, taurẽlė], Warszke [varšk], Zuris [sris] ir kiti.

Apranga: Dirschas, Dirszus [dižas], Kicke, Kicks [lietuvių moterų kepuraitė, kỹkas], Marginne [moterų sijonas, margnė], Muturas, Moteres [lietuvių moterų dėvėta skarelė, plg. liet. mùturas – kepuraitė, gobtuvas], Naginne [náginė] ir kiti.

Gyvūnai: Barbutt(ke), Barbusch(ke) [borùžė, barbùtė], Bluss [blusà], Piplīs [vijūnas, piplỹs], Putperlut [putpelė, tarm. putperlė, putperlutė], Repetschke [varlė, plg. liet. repèčkė – rupūžė], Scheschke [šẽškas] ir kiti.

Žvejyba: balditen [beldžiant, trankant žuvis varyti į tinklą, plg. liet. báldyti], Bradde(ngarn) [tinklas, plg. lietuvių brãdė – tinklas], Bukkis, Bukkinell [varža žuvims gaudyti, bùkis], Gantinn-Jagdnetz [3 dalių tinklas, gántinis, gántas], Kull(e) [tinklo galas – susiaurėjimas, kulỹs], Meschkere [meškerė unguriams gaudyti], Neschintinnis [tinklas nevienodo ilgumo sparnais, naudojamas srauniose Nemuno žiotyse, plg. liet. nẽšinti: nèšti], Pant(e), Wenterpanten [2 venterių sujungimas, plg. liet. pántas – virvė venteriui prie kuolų pririšti; prietaisas žuvims, ypač unguriams gaudyti], Plaschkinnis [tam tikras tinklas, plaškinis], Pukis [žuvis, pūgžlys, pūkỹs], Takīsch, Takischa [užtvanka lašišoms, takišỹs], Tinkleitis [apie 30 m ilgumo tinklas, kuriuo vasarą ir žiemą žvejota Kuršių mariose, plg. liet. tinkláitis], Udas [virvė unguriams gaudyti, ūdas], Wiensparnas [viensparnis Kuršių mariose naudotas tinklas], Wenter [vénteris], Warte [greta vienas kito sustatyti venteriai, plg. liet. vartai] ir kiti.

Kiti verslai: Kuptscheler [smulkus prekiautojas, kupčẽlis], Pōns [põnas], Turgus [turgus], Zargas [sárgas, žvejų kaimo seniūnas], Wit(t)inne [didelis plokščiadugnis upių laivas, vytnė] ir kiti.

Papročiai, etnografiniai dalykai: Kaledōksen [rinkti Kalėdų dovanas, kalėdóti], Kanklas [kanklės], Kerstuwes [skerstùvės], Kraitis [vežimas, kuriuo vežamas nuotakos kratis], Kriwūle [seniūno lazda, seniūnijos sueiga, krivūlė], Mag(a)rītsch [vaišės ar dovanos ką pirkus, pardavus, magarỹčios], Maldininker, Maldeninker [surinkimininkas, plg. liet. maldininkas], Mar(t)zsche [marti, dial. marčià], pajirōms [pagirioms, pagiriojant], Pirschlis [piršlỹs], Pulkas [seniūnijos susirinkimas, sueiga, plg. liet. pulkas], Su(si)rinkimininker [su(si)rinkimininkas], Szente (žente) [žéntas] ir kiti.

Aplinka: Bales [klampi pieva ar didelis klanas, plg. liet. balà], Kaup(e) [kalvelė, kapas, plg. liet. kaupas], Krant(as), Packrant [Kuršių marių šlaito linija, buv. Kuršių marių krantas, plg. lietuvių krantas, pakrantė], Kups(t), Kupstes [kupstas], Padugnis [gelmė, platuma, plg. liet. padugnỹs, bedùgnis], Pakrausches [status, skardingas krantas, pakriaušis] ir kiti.

Kitų reikšmių žodžiai: Beschlampen [einant per žolę sušlapti], burkūen [burkúoti], Gudde [lenkų, rusų valstietis arba sielininkas, plg. lietuvių gùdas – baltarusis, rusas], judelen [judti], kalbēksen [ginčyti, bartis, daug ir garsiai kalbėti], Kasōk [kazokas], kibbicken [kbinti], Kudlus [gauruoti plaukai, kùdlos], mīlings [mielas, dial. mylas, mielingas, mylingas], Nauds [turtas, plg. liet. naudà], Schacktarp [laiko tarpas pavasarį arba rudenį, kai dėl silpno šalčio neįmanoma upėmis ir mariomis plaukti ar ledu eiti, šãktarpis], Schakel [šakalys], spinkne [bildėti, triukšmauti, plg. lietuvių spingti – ūžti, birbti], Szager (žager) [žãgaras], Sziber [prasta šviesa, žiburys] ir kiti. Daug lietuvių kilmės žodžių vartota subjektyviam asmens apibūdinimui, keikiantis ir pan.: Gaidīs (keiksmažodis, plg. liet. gaidys), Grubas (storpilvis, apkūnus žmogus, plg. grubùs; galbūt iš lenkų kalbos grubas – storulis, dručkis], Klische [koja, plg. liet. klšė], Lorbas [paauglys, vaikinas, plg. liet. liùrbis], murmúl(i)sch, marmúlsch [nedraugiškas, įkyrus, blogos nuotaikos, plg. liet. murmúlis – kas murma, burbeklis], pamplich [netinkami drabužiai, plg. liet. pamplỹs], Plick [galva; plkė], Plikauter [neturtingas žmogus, kuris maža ką ant kūno turi, plkis, plkas], Rudas [rudaplaukis žmogus, rùdas]. Kai kurie jų vartoti tam tikruose posakiuose, pvz., er bleibt Bōbas [jis lieka paskutinis, plg. liet. bóba]. Lituanizmų (ir prūsybių) randama Kryžiuočių ordino dokumentuose, daugiausia užfiksuota H. Frischbiero žodyne (Preussisches Wörterbuch, 1882–83 [Prūsų žodynas].

L: Sabaliauskas A. Vokiečių kalbos lituanizmai // Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1966, t. 8; Ziesemer W. Preussisches Wörterbuch. 1935; Natau O. Mundart und Siedelung im nordöstlichen Ostpreußen. 1937; Bielfeld H. H. Die baltischen Lehnwörter und Reliktwörter im Deutschen // Donum Balticum to Professor Christian S. Stang […]. Stockhholm, 1970.

Zigmas Zinkevičius