Rūsiai, 1

Raušiai, gyvenvietė ir kurortas Semboje, prie Baltijos jūros, netoli Naujųjų Kuršių.

Rūsiai, 1 arba Raušiai (vok. Rauschen, rus. Svetlogorsk), gyvenvietė ir kurortas Semboje, prie Baltijos jūros, 30 km į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus, 25 km į šiaurės rytus nuo Fischhauseno, 5 km į pietvakarius nuo Naujųjų Kuršių. 1258 Varmės vyskupijos aktų knygoje paminėta kaip Ruse-moter (mirusiųjų laidojimo vieta). 1458 vadinama Rawschen, Rawsche. 1540 Fischhauseno valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše vietovė Rauschken paminėta kaip pono Fuchseno valdos dalis (Herrn Fuchsen Gebiet). 1785 buvo Žiokų apskrities Tirškaimio valsčiaus karališkasis kaimas su malūnu 17 ugniakurų. 1820 VI 24 suteiktas kurorto statusas, 1840 Rūsius aplankė karūnavimo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV, XIX a. II pusėje pradėta tvirtinti kopas bei krantinę, įrenginėti alėjas per miškingas kalvas jūros link, pastatytas kurhauzas, vasarnamiai, viešbučiai ir poilsinės. 1900 iš Karaliaučiaus iki Rūsių atitiesta geležinkelio linija (iki stoties Rauschen-Ort, 1906 pratęsta iki stoties Rauschen-Düne), 1908 jūros pakrantėje ant polių įrengta medinė promenada, 1912 pajūryje įrengtas funikulierius. Garsėjo vandens gydyklomis. Nuo XIX a. vidurio Rūsiai buvo Fischhauseno apskrities Naujųjų Kuršių valsčiaus kaimo bendruomenė, 1898 prie bendruomenės prijungta dalis Varnikų girininkijos ir dalis Tikreinių kaimo, 1901 – Sasavos ir Cobjeiten kaimo bendruomenės. 1905 buvo 73 gyvenamieji namai, 506 gyventojai (4 katalikai), 1910 – 686 gyventojai. 1910 Rūsių kaimo bendruomenės teritorijoje suformuotas atskiras Rūsių valsčius, 1928 prie bendruomenės prijungti Kirteiniai ir dalis Varnikių girininkijos. 1933 buvo 2178, 1939 – 2544 gyventojai. 1939–1945 priklausė Sembos apskričiai. Nuo 1929 parapijos centras; iki tol priklausė Sankt Lorenzo parapijai. Išlikusi architektų Kuckucko ir Wichamanno suprojektuota bažnyčia (pašventinta 1907 VII 7, nuo 1990 ja naudojasi stačiatikiai).

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Rūsių evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Išlikęs tautinės architektūros statinys Rūsiuose, 2002

Iliustracija: Rūsiai – kaimas ir tvenkinys, iki 1944 / Herderio instituto fotoarchyvo (HerderInstitut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Rūsių paplūdimys, iki 1944 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Iliustracija: Atodangos Baltijos pakrantėje ties Rūsiais, iki 1944 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Rūsių evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Išlikęs tautinės architektūros statinys Rūsiuose, 2002

Martynas Purvinas

Rūsiai – kaimas ir tvenkinys, iki 1944 / Herderio instituto fotoarchyvo (HerderInstitut e. V. Bildarchiv)

Rūsių paplūdimys, iki 1944 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Atodangos Baltijos pakrantėje ties Rūsiais, iki 1944 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio