Rinava

Rinava (vok. Rinau, rus. Čaikino), dvaras prie Erinos upės, 22 km į šiaurės rytus nuo Karaliaučiaus, 20 km į vakarus nuo Labguvos, 6 km į pietvakarius nuo Paustininkų. 1258 paminėta vietovė Erino, 1299 Rynaw. Petras Dusburgietis aprašė kaip 1262 Rinavos valsčiaus (territorio Rinow) gyventojai atsimetė nuo krikščionybės ir užpuolė Sembos vyskupo pilį Fischhauseną; atsakydama Karaliaučiaus įgula įsibrovė į Rinavos valsčių ir išžudė visus vyrus. Rinavos pilis, spėjama, buvo Galtgarbių aukštumoje, kur esą buvusi legendinio Vaidevučio sūnaus Samo pilis ir kur prūsai uždegdavę pavojų skelbiančius laužus; vėliau įkurdinta Sembos vyskupo pilis. 1327 Sembos vyskupo išduotame žemės užrašymo dokumente minimas kelias iš Rinavos. 1540 Kaimės seniūnijos mokesčių mokėtojų sąrašuose minėta vietovė Ryhnau, 1565 – Rhynaw karčema. 1785 buvo Žiokų apskrities Žiokų valsčiaus bajoriškasis dvaras, priklausęs dr. Laubmeyeriui, buvo 11 ugniakurų. XIX a. viduryje suformuota Rinavos dvaro apygarda tapo atskiru Karaliaučiaus kaimiškosios apskrities valsčiumi. 1905 dvaro apygardoje buvo 31 gyvenamasis namas, 463 gyventojai (visi vokiečiai, 1 katalikas), 1910 – 361 gyventojas. 1928 Rinavos dvaro apygarda panaikinta padalijus jos teritoriją tarp Pervisavos ir Paustininkų kaimų bendruomenių. Priklausė Paustininkų parapijai.

Vasilijus Safronovas