Rimutė Rimantienė-Jablonskytė
Rmantienė-Jablonskýtė Rimutė 1920 X 25 Kaune, lietuvių archeologė. Habilituota daktarė (humanitariniai mokslai; istorijos mokslų daktarė 1962). Istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės-Jablonskienės (1886–1974) duktė. 1938–1946 studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. 1942–1960 dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, 1972–1977 dėstė Vilniaus universitete. 1960–1999 dirbo Istorijos institute. Tyrimų sritis – Lietuvos istorijos tarpsnis nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo. Monografija Lietuvos paleolitas ir mezolitas (1971) padėjo pagrindus Lietuvos paleolito ir mezolito sampratai. Tyrinėjo neolito bei bronzos amžių. Surengė archeologinių ekspedicijų Vakarų ir Pietų Lietuvoje, tyrinėjo Šventosios, Nidos, Dubičių, Ežeryno, Lynupio, Margių, Šakių lankos ir kitus akmens amžiaus objektus, parengė 4 monografijas: Šventoji: Narvos kultūros gyvenvietės (1979), Šventoji: Pamarių kultūros gyvenvietės (1980), Nida: Senųjų baltų gyvenvietė (1989), Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos (2005), vadovėlį Akmens amžius Lietuvoje (1984, II leid. 1996). Veikalai spausdinti Vakarų Europos archeologijos leidiniuose. Skaitė paskaitas Stokholmo, Uppsalos, Freiburgo universitetuose. Vokietijos archeologijos instituto narė korespondentė. Išvertė S. Lagerlöf, S. Undset, H. Ibseno ir kitų rašytojų kūrinių. 1994 suteikta Lietuvos mokslo premija.
L: Kulikauskienė R. Rimutė Rimantienė // Lietuvos istorijos metraštis. V., 1981; Urbanavičienė S. Rimutė Rimantienė // Lietuvos istorijos metraštis. V., 1992; Juodagalvis V. Rimutei Rimantienei – 80 // Lietuvos archeologija. T. 19. V., 2000.
Iliustracija: Rimutė Rimantienė, 2005
Iliustracija: Rimutės Rimantienės knygos „Akmens amžiaus žvejai prie Pajūrio lagūnos“ viršelis, 2005