Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Richard Boeckh

Richardas Bekas, XIX–XX a. vokiečių etnologas.

Boeckh Richard (Richardas Bẽkas) 1824 Berlyne 1907 ten pat, XIX a. vokiečių etnologas. Knygoje Der Deutschen Volkszahl und Sprachgebiet in den europäischen Staaten, 1869 [Vokiečių gyventojų surašymas ir kalbos plotas Europos valstybėse] pateikė duomenų ir apie Prūsijos bei Mažosios Lietuvos gyventojus. Lietuvių gyvenamą etninę teritoriją vadina vien Mažąja Lietuva. Labai vertingas jo sudarytas, remiantis gyventojų surašymo duomenimis, spalvotas grafinis žemėlapis Sprachkarte vom Preussischen Staat [Prūsijos valstybės kalbų žemėlapis], 1864 išleistas Prūsijos statistikos biuro. Sumažintą šio žemėlapio reprodukciją į savo knygą Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje, 1935 įdėjo Vincas Vileišis; jis panaudojo ir Boeckho pateiktą statistiką. Tai pirmasis toks vokiečių, lietuvių, lenkų ir kuršininkų gyvenamas vietas žymintis žemėlapis. Studijoje Die statistische Bedeutung der Volkssprache als Kennzeichen der Nationalität [Liaudies kalbos kaip tautybės požymio statistinė reikšmė], išspausdintame Zeitschrift für Völkerpsychologie und Sprachwissenschaft. 1886, Bd. IV, Hf. 3, Boeckhas pirmasis pagrindė, kad svarbiausias tautinės priklausomybės požymis yra gimtoji, arba motinos, kalba. Boeckhas dar parašė studiją Die geschichtliche Entwicklung der amtlichen Statistik des Preussischen Staates, 1863 [Prūsijos valstybės valdiškos statistikos istorinė plėtra]. Boeckhas pabrėžė būtinybę ugdyti ir plėtoti gimtąją kalbą mokyklose, bažnyčiose, susirinkimuose ir kitur, vokiečių uždavinys – sudaryti sąlygas laisvai gyvuoti bet kuriai tautybei. Lietuvių skaičius Mažojoje Lietuvoje pagal statistiką pradėjęs mažėti nuo XIX a. vidurio. Be to, Boeckhas atkreipė dėmesį, kad gyventojų surašinėtojai nustatydavo tik šeimos galvos gimtąją (motinos) kalbą, o kitus šeimos narius priskirdavo tai tautybei, kuriai priklausė šeimos galva. Amatininkų šeimose, kur drauge gyveno pameistriai ir mokiniai, jų tautybė būdavo nustatoma pagal meistro (dažniausiai vokiečio) tautybę. Tokia pat būdavo užrašoma namų tarnaičių, žemės ūkio darbininkų, bernų bei mergų tautybė.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Richardo Boeckho Prūsijos valstybės kalbų žemėlapio antraštė / Iš Vinco Vileišio knygos „Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje“, 1935