Rešlius
Rèšlius (vok. Rössel, lenk. Reszel), miestas prie Seinos upės, 15 km į pietvakarius nuo Rastenburgo, 16 km į pietryčius nuo Bišofšteino, nuo XIV a. I pusėje – katalikų parapijos, nuo 1818 – apskrities, nuo 1821 – evangelikų liuteronų parapijos centras. 1466–1722 priklausė Lenkijos Karalystei. 1241 prie senojo sausumos kelio, vedusio nuo Aismarių pro Heilsbergą į Lenkiją, buvo įrengtas įtvirtintas Kryžiuočių ordino sargybos punktas, pavadintas pagal 4 km šiauriau buvusį prūsų kaimą Resel. 1242 ir 1262 sukilusių prūsų genčių buvo sugriautas, netrukus atstatytas. 1254 sutartimi aplinkinės teritorijos valdymą Ordinas perleido Varmės vyskupui. 1337 paskyręs lokatoriumi (pareigūnas naujo miesto įkūrimo planui parengti) Elerusą iš Brunsbergo Varmės vyskupas įsteigė miestą. Jam buvo suteiktos Kulmo teisės, apie 1350 pradėta ir apie 1371–1401 baigta masyvios Varmės vyskupų mūrinės pilies statyba, 1360–1381 pastatyta parapijos bažnyčia (1580 pašventinta Šv. Petro ir Povilo vardu), 1444 paminėta lotyniškoji mokykla. 1347 Vygantas Marburgietis mini Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir lietuvių kunigaikščio Narimanto vadovaujamos kariuomenės antpuolį, kurio metu Rešlius buvo apiplėštas, didelė dalis krikščionių išžudyta, 1353 vasarį Lietuvos valdovai vėl nusiaubė Rešliaus apylinkes. Nuo 1347 Rešliuje veikė augustinų vienuoliai; jų vienuolyne po 1626 įsikūrė iš Brunsbergo nuo švedų bėgantys jėzuitai, 1632 jie čia įkūrė kolegiją (1780 pertvarkyta į progimnaziją, po to – į gimnaziją). Pilyje iki 1772 rezidavo Varmės vyskupijos burggrafai, valdę Rešliaus seniūniją, po to pilyje buvo įrengtas kalėjimas. Didelio gaisro (1806) metu sudegė pilis, gotikinė bažnyčia (1817 atstatyta), klasicistinio stiliaus rotušė (1815–1816 atstatyta ant senųjų Ordino laikų pamatų) ir daug kitų pastatų. 1774–1806 Rešliuje buvo dislokuota pėstininkų bataliono dydžio įgula. 1785 Rešlius buvo Heilsbergo apskrities savivaldus miestas, turėjęs 155 ugniakurus ir apie 1000 gyventojų; įskaitant priemiesčius, kuriuose gyveno darbininkai, buvo 383 ugniakurai ir 3065 sielos. 1822 pilies pietiniame sparne buvo įrengta evangelikų bažnyčia (1823 X 18 pašventinta). 1862 mieste atidaryta aukštesnioji mergaičių mokykla, 1881–1936 veikė provincijos kurčnebylių prieglauda, nuo 1921 – žemės ūkio mokykla. 1875 buvo 3557, 1880 – 3590, 1890 – 3474 gyventojai (iš jų 2397 katalikai, 987 evangelikai, 90 žydų). 1905 buvo 420 gyvenamųjų namų, 4363 gyventojai (3244 katalikai, 45 lenkai, 64 žydai). 1908 tapo priešpaskutiniu Rytų Prūsijos miestu, prijungtu prie geležinkelio tinklo. 1910 buvo 4457, 1933 – 4766, 1939 – 5058 gyventojai. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik nenukentėjo. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. XX a. VI–IX dešimtmetį restauruotas pilies kompleksas ir senamiestis, jis 1981 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Rešliaus pilis
Iliustracija: Rešliaus senamiestis, 2004