refrenas

refrènas, kūrinio dalis, kuri dėsningai kartojasi. Refrenai aptinkami Mažosios Lietuvos darbo, kalendorinių apeigų, karo, vaišių ir kitose dainose. Refrenas būdavo eilutės pradžioje (I o valadro, tai paukštelių vynas!) ar pabaigoje (Sėjau rūtas, sėjau mėt – ei kuku). Vartotos kelios pagrindinės strofų su refrenais struktūros, pvz., 2 eilučių strofose refrenas yra II eilutėje (Trys sesytės žlugtą skalbe ant jūrių, marelių, / Trarara, ratuota, ant jūrių, marelių.); 3 eilučių strofose refrenas yra II eilutė, o III eilutę sudarė paskutinieji pirmosios eilutės žodžiai (Perlėkė žąsins per ežerėlį, / Oi žiū žiū, žem žem žem, / Per ežerėlį.) arba refrenas buvo III eilutė. Sudėtingesnės konstrukcijos dainose pasitaiko 2 refrenai, pasikartojantys kas antroje strofoje ir užimantys II ir IV jų eilutes (Eisav, sesi, į darželį, / Von vorne, / Skysau rūtų vainikėlį, / Von hinten. Vieną skysau žalių rūtų, / Zum Zeit vertreiben, / O antrąjį maironelį, / am Mondenschein). Refrenai būdavo sudaryti iš jaustukų, beprasmių žodžių, gamtos garsų, muzikos instrumentų pamėgdžiojimų ir kitko (Fal ral, ryluž, ryluž ryluž; Ošer vil vil dai dai dai, Folri folra folralala; Jukši driūdi dralialia; Džinga, džinga, džingarita; Rašman vil vil dai-dai-dai; Sinks fala dridi, sinks fala drala); ilgesnių beprasmių žodžių junginių (Valaralrilužraluž; Vivaladra vivaladra / Vivaladralala; Valri valra valeralala; Tidralalala tidralalala); iš prasminių žodžių ar sakinių (Paukštytėlis, sakalėlis / Iš karaliaus sodo; An jūros krašto, / Aukšti drūti knapeles / A jūros krašteli; Reiks man joti dar toliaus, / Žyd kvietkelės dar gražiaus / Žaliam rūtų darže, / Rūtelių darželyjʼ). Painioti prasminiai ir neprasminiai žodžiai (Mei linga džinga, / Nazaram cam fabulai, / Judyt budyt, / Ožėli mano; Val di dru di ra l ala / Stov ir laibas medis; Atjoj zalnierius, voi, voi, voi, / Šienelį pjauti, doi, doi, doi). Vėlesnių dainų refrenuose dažnai pasitaikė vokiškų žodžių (Rosen silber [Sidabrinės rožės] dai dai dai dai; Ei, nu lustig [linksma] Marija, / Didi preisų armija, / Didi preisų armija; Schöner, grüner Jungferkranz [gražus žalias mergelės vainikėlis], / Hei, wie schön schmeckt der Wein / Am Rhein [kaip gero skonio vynas prie Reino]).

Klaipėdiškių dainos. V., 1908; Iš Mažosios Lietuvos tautosakos // Tautosakos darbai, t. 3. K., 1937; Klaipėdiečių lietuvių tautosaka // Tautosakos darbai, t. 7. 1940; Kelmickaitė Z. Dainos // Lietuvininkų žodis, K., 1995; Prūsijos lietuvių dainos. V., 1998.

Edita Korzonaitė