Prūsų teisynas
Prsų teisýnas, Pamedės teisynas, senųjų prūsų paprotinės teisės ir Kryžiuočių ordino jiems primestų teisinių nuostatų rinkinys. Sudarytas 1340, vėliau papildytas, surašytas senąja vokiečių kalba. Žinomas iš 10 nuorašų. Skiriamos ankstyvoji (1340, su 86 straipsniais) ir vėlyvoji (1443, su 129 straipsniais) redakcijos. Išliko keletas Prūsų teisyno rankraščių. Vieną jų lotynišku pavadinimu Jura Prutenorum ex saeculo XIV condita [XIV amžiaus Prūsų teisės], 1866 paskelbė P. Labandas (į lietuvių kalbą išvertė P. Pakarklis). Jame yra 129 straipsniai (dauguma skirti bausmėms už kūno sužalojimus, vagystes bei kitus nusikaltimus, paveldėjimo klausimams). Iš Prūsų teisyno matyti, kad prūsai XIII a. jau diferencijavosi pagal turtą, bet klasinių santykių dar nebuvo. Baudžiamoji teisė apima 2/3 teisyno normų. Ji asmenį vertino pagal turtinę ir visuomeninę padėtį, tačiau ne kaip savo klasės atstovą, o kaip individą. Nors teisyne vyravo individualios atsakomybės principas, tačiau kai kurios bausmės išsaugojo bendruomeninei kaimo santvarkai būdingus kolektyvinius atsakomybės požymius. Kitos normos daugiausia reguliavo žemės santykius. Prūsų teisyne yra medžiagos pavergtų gyventojų buičiai pažinti. Jame užfiksuota paprotinė teisė turėjo ir lietuvių paprotinei teisei būdingų bruožų, aprašytų XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltiniuose.
L: Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX a.–XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. V., 1994.
Algirdas Žemaitaitis
Iliustracija: Prūsų teisyno (1340) kopija, XVIa. / Iš Angelės Stakauskienės rinkinio