prūsų keramika

prsų kerãmika. Skiriamos dviejų pagrindinių tipų indų formos. I grupė – sunkūs indai su išpūsta, padidinta apatine dalimi ir lengvesne, grakštesne viršutine. Apatinės dalies siluetas dažniausiai išgaubtas, išpūstas į išorę, o viršutinė dalis kontrastinga jai. Šių dalių sandūrą dažnai akcentuoja kietoka briauna. II grupę sudaro priešingų proporcijų indai: aukštos kojos iškelia į viršų išpūstą sunkų indo tūrį, todėl indai atrodo lengvesni. Buvo ir pereinamojo tipo indų. Išorinėse indų formose galima įžvelgti žmogaus dalis: pėdą, kojas, pilvą, pečius, kaklą, rankas. Ąsočių formos gana įvairios. Jie turi aukštas kojas, nemažus pilvus, plačius kaklus, palyginti mažas ąsas, svorio centras iškeltas aukštai. Jų dugnuose – meistrų ar dirbtuvių ženklai. Buvo ir ąsotėlių su aukštu kaklu, žemu pilvu, dažnai su dvigubomis ąsomis, jų svorio centras apačioje. Labai įvairios dubenėlių formos. Dažniausiai jie 10–12 cm skersmens, pasižymi gausia ornamentine puošyba. Jų formą paįvairino maži švelnūs iškilimai, nedideli apskriti įspaudai. Išraiškingesnio silueto indai daug puošmenų neturi. Ornamentą dažniausiai sudarė linijos (vingiuotos, laužytos, susikertančios), įstrižiniai dryžiai, taškeliai, taškelių juostos bei brūkšnelių ir taškelių deriniai. Gaminti ir dideli dubenys. Formų saikingumu ir griežtumu išsiskiria urnos. Įspūdingiausios – lyg suvožtos iš 2 dubenų. Daugybė sukibusių ąsų sudaro tarsi jų ornamentą, ant jų retkarčiais vaizduotas žmogus. Atskirą indų grupę sudaro taures primenančios vazelės, išsiskiriančios grakštumu; jį pabrėžia aukštos kojelės, jautriai modeliuotas tūris, siluetas. Jų paskirtis neaiški. Klaipėdos apskrityje rasta ypač mažų puodelių (tik 5 cm aukščio).

L: Talmantas G. Žvilgsnis į senovės prūsų keramiką // Liaudies kultūra. 1993. Nr. 5, p. 9–12.

Iliustracija: Urnų, pridėtinių indų ir kitų radinių iš Sembos ir Notangos kapinynų ornamentų kompozicijos bei detalės, III a. iki Kr.–V a. / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio