Prūsai ir Lietuva

Prsai ir Lietuvà. Senieji prūsai ir lietuviai buvo giminaičiai baltai, juos siejo kalba, religija, istorija ir kultūros tradicijos. Senoji Prūsa iš pradžių apėmė tik dalį vakarų baltų gyvenamojo ploto. Etninis prūsų vardas galėjo egzistuoti jau romėnų laikais (K. Ptolemėjo boruskai), tuomet minėtos aisčių gentys. XIII a. istoriniuose šaltiniuose atskirai nuo Prūsos minėtos Semba ir Barta. Visas baltų kraštas tarp Vyslos ir Nemuno Prūsija pradėtas vadinti pavergus jį Kryžiuočių ordinui. Matas Pretorijus (XVII a.) prūsų ir lietuvių kalbas laikė viena kalba. XIX a.–XX a. pradžioje istoriografijoje visoms baltų gentims taikyta lietuvių ir letonų sąvoka; prūsų kalba laikyta lietuvių kalbos tarme. XIX a. manyta, kad kalbinė riba tarp lietuvių ir prūsų ėjo Deimenos, Priegliaus upėmis, Alnos žemupiu, Ašvinės ir Unguros aukštupiais. 1219 Lietuva sudarė sutartį su Voluine, gal siekdama ginti prūsų kraštą; Lietuvos ir jotvingių jėgos tuomet puolė antiprūsiškos koalicijos dalyvę Lenkiją. Lietuvos ir vakarų baltų bendradarbiavimas ypač ryškus kovoje su Pavyslyje įsikūrusiu Kryžiuočių ordinu. 1243 Lietuva su prūsais nusiaubė jo agresijos bazę – Kulmo žemę, jį sutriuškino mūšyje prie Renzėjos ežero Vyslos pakrantėje. 1245 bendra sąjunga apėmė pamarėnus, prūsus, jotvingius ir lietuvius. Sembų ir žemaičių bendradarbiavimo būta XIII a. pabaigoje kovose prie Klaipėdos. Didžiojo prūsų sukilimo metu (1262) Mindaugo didelės pajėgos, vadovaujamos Treniotos, nusiaubė Ordino užnugarį Pavyslyje, o jungtinė prūsų, sūduvių (jotvingių) ir lietuvių kariuomenė veikė prieš kryžiuočius Semboje, ties Alna apgulė Vėluvos pilį. Mindaugo valdyta Lietuva 1259–1263 plačiu frontu nuo Dauguvos iki Vyslos kovojo prieš Ordiną, rėmė prūsų ir ypač jotvingių kovą. 1253–1259 Mindaugo dokumentai liudija, kad Dainava, Skalva ir Nadruva laikytos Lietuvos valdovo valdomis, Prūsa ir Lietuva suprasta kaip viena visuma, o Mindaugas laikytas ir prūsų karaliumi. Mindaugas siekė išplėsti Lietuvą kaip visų baltų valstybę, apimant Prūsą ir Livoniją; jo žūtis nutraukė šiuos užmojus. Traidenio valdyta (1269–1282) Lietuva telkė jėgas kovai Prūsoje. XIII a. pabaigoje bandant sukilti prūsams, galinga lietuvių ir sūduvių kariuomenė, vadovaujama Skomanto (1277), plačiai siaubė Ordino valdas Pavyslyje iki Christburgo. 1280 sūduviai su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje, 1281 Traidenis, siekdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes, pasiuntė Lietuvos kariuomenę, vadovaujamą žiemgalių vado Nameisio, niokoti Ordino užnugarį. Kryžiuočių užgrobtų prūsų žemių kai kurie gyventojai rado prieglobstį Lietuvos valstybės valdose ir toliau dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordino agresiją. Ordino pavergti prūsai buvo verčiami dalyvauti jo kariuomenės žygiuose prieš lietuvius, tačiau jie slapta bendradarbiavo su lietuviais, žlugdė kryžiuočių puolimus į Lietuvą (1285, 1292), siekė padėti lietuvių kariuomenei sunaikinti kryžiuočių pilis (pvz., 1293 Ragainę). 1361 Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui pabėgti iš nelaisvės kryžiuočių sostinėje Marienburge padėjo Ordino tarnas prūsas ar lietuvis. 1410 Vytautas į Prūsiją įžengęs su kariuomene, rado sau šalininkų tarp prūsų bajorų, kurie dar nebuvo užmiršę baltiškos kilmės. Užgrobtų prūsų žemių ryšys su Lietuva nebuvo užmirštas ne tik karinėje, bet ir diplomatinėje kovoje su Ordinu. 1358 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės derybose su Vokietijos (Šventosios Romos) imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros, t. y. Sembą, Nadruvą, Skalvą, Bartą ir kitas. XV a. pradžioje lietuviai siekė atgauti Ordino užgrobtas vakarinių lietuvių ir prūsų žemes. 1412 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams: Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausę Lietuvai ir LDK turinti juos atgauti. 1414 žemaičių delegacija Konstancos bažnytiniame susirinkime pabrėžė savo giminingumą su prūsais. 1421 LDK atstovai pabrėžė: Žemaitija ir Sūduva esančios senos Lietuvos žemės.

L: Batūra R. Prūsai ir Lietuva // Mokslas ir gyvenimas, 1985, Nr. 1; Głodek M. Kraje bałtyckie w koncepcjach politycznych Filipa de Mezieresa // Pomorze słowianskie i jego sąsiedzi X–XV w. Gdansk, 1995.

Iliustracija: Prūsų (ar senovės lietuvių) kova su kryžiuočiais, pavaizduota ant Marienverderio pilies kolonos (išklotinės rekonstrukcija), XIV a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Šventojo Adalberto atvykimo pas prūsus scena, pavaizduota ant Gniezno katedros durų, XII a. / Iš LE

Iliustracija: Paminklinis akmuo Vorplaukių kapinėse 1241 metų lietuvių mūšiui su kryžiuočiais atminti, 2004