prūsai Didžiosios Lietuvos vietovardžiuose

prsai Didžiõsios Lietuvõs vietóvardžiuose. Etnonimas prūsai dažnai vartotas Didžiosios Lietuvos gyvenvietėms ar negyvenamoms vietoms pavadinti. Vieni vietovardžiai pasidaryti iš vieno žodžio prūsai ar Prūsija, kiti – iš žodžio prūsai ir priesagos. Treti – sudurtiniai žodžiai, kurių vienas sandas prūsai. Struktūriniu-darybiniu aspektu etnonimai prūsai Didžiosios Lietuvos vietovardžiuose skirstomi į paprastuosius ir kitokius. Paprasieji sudaryti iš žodžio prūsas, pvz., Prūsas (kalnas Seirijų apylinkėse, Lazdijų rajone); Prūsė (pieva Vaišvydavos kaime, Kauno rajone); Prūsai (miškas Čižiūnų kaime, Varėnos rajone.); Prūsai (pieva Džiuginėlių kaime, Tauragės rajone). Vietovardžiai iš žodžio Prūsija, pvz., Prūsija (dirva Kretingos apylinkėse, Skuodo rajone; Minčios miškų dalis Utenos rajone). Priesagų vediniai. Su priesaga -išk-, pvz., Prūsiškės (kaimas Elektrėnų savivaldybėje); Prūsiškiai (kaimas netoli Marijampolės). Su mažybine priesaga -al-, pvz., Prūsalė (kaimas Plungės apylinkėse); Prūsaliai (kaimas Plungės rajone). Su mažybine priesaga -el-, pvz., Prūselė (kaimas Rokiškio rajone); Prūseliai (kaimas Panevėžio rajone); Prūseliai (kaimas Panevėžio rajone); Prūseliai (kaimas Šakių rajone). Su priesaga -ok-, pvz., Prūsokai (kaimas Kazlų Rūdos apylinkėse). Su priesaga -ien-, pvz., Prūsienė (pieva Grikapėdžio kaime, Jiezno rajone). Su priesaga -in-, pvz., Prūsinė (pieva Kušliškių kaime, Marijampolės rajone); Prūsinės (pieva Parpąsčio kaime, Kelmės rajone). Rasta vietovardžių su priesagomis -ok- ir -išk-, pvz., Prūsokiškės (kaimas Saldutiškio apylinkėse); Prūsokiškiai (kaimas Kuktiškės apylinkėse, Utenos rajone). Rasta vietovardžių su priesagomis -el- ir -iuk-, pvz., Prūseliukai (kaimas Rokiškio rajone). Nemažą tokių vietovardžių dalį sudaro sudurtiniai, kurių antrasis sandas – liet. bala, pvz., Prūsbalė (durpynas ir piliakalnis, Kauno rajone); liet. daržas, pvz., Prūsdaržis (miškas Jankų apylinkėje, Šakių rajone); liet. dauba, pvz., Prūsdaubė (dauba Gurklių kaime, Tauragės rajone); liet. galas, Prūsagalė (kaimas Kupiškio rajone); liet. gatvė, pvz., Prūsgatvė (gatvė Molupio kaime, Tauragės rajone). Antrasis sandas liet. kapinė, pvz., Prūskapinė (Vainatrakio piliakalnis, Kauno rajone); liet. giria, pvz., Prūsgiria (pelkė Užbalių kaime, Marijampolės rajone); liet. giria, pvz., Prūsgiris (miškas Užbalių kaime, Marijampolės rajone); liet. kalnas, pvz., Prūskalnis (kalnas Guostagalio kaime, Pakruojo rajone); liet. kalva, pvz., Prūskalvė (kalnas Vaineikių kaime, Kretingos rajone); liet. kapės, pvz., Prūskapės (Vainatrakio Alvito apylinkėje, Vilkaviškio rajone); liet. kapai, pvz., Prūskapiai (kapai, Tauragės rajone); liet. kapinė, pvz., Prūskapinė (Vainatrakio piliakalnis, Kauno rajone); liet. kapis, pvz., Prūskapis (piliakalnis Gluosninkų kaime, Alytaus rajone); liet. kapinės, pvz., Prūskapinės (Pakalnių kaime, Vilkaviškio rajone); liet. kelė, pvz., Prūskelė (kelias Vosniūnų kaime, Karsakiškio apylinkėje); liet. kelis, pvz., Prūskelis (kelias Lapupio kaime, Prienų rajone); liet. kirkė, pvz., Prūskirkė (buvęs dvaras Purvininkų kaime, Prienų rajone); liet. koja, pvz., Prūskoja (lanka Liudvinavo kaime, Marijampolės rajone); liet. lanka, pvz., Prūslankė (lanka Griškabūdžio apylinkėse, Šakių rajone); liet. margas, pvz., Prūsmargis (dirva Vilkaviškio rajone); liet. pelkė, pvz., Prūspelkė (pelkė Padvarninkų kaime, Skaudvilės rajone); liet. pieva, pvz., Prūspievė (pieva Girdžių kaime, Jurbarko rajone); liet. raistas, pvz., Prūsaraistis (pieva Gaigalų kaime, Molėtų rajone); liet. takas, pvz., Prūstakis (kelias Montvilų k., Jurbarko r.); liet. upė, pvz., Prūsupė (upė Kybeikių k., Kybartų r.). Vietovardžiai sudaryti iš 2 žodžių, pvz., Prūselių miškas (Karsakiškio apylinkės, Panevėžio rajone); Prūsės raistas (Vyčius kaimas, Kauno rajone); Prūsokiškių lanka (pieva Asmalių kaime, Utenos rajone); Prūsoko duobelė (lanka Margirionių kaime, Varėnos rajone); Prūsokų giraitė (alksnynas Rumbių kaime, Marijampolės rajone); Prūsokų kaimas (Kazlų Rūdos apylinkėje, Marijampolės rajone); Prūso pelkės (Kairių apylinkėse, Šiaulių rajone); Prūso piaunys (pieva Pakarčemio kaime, Tauragės rajone); Prūso sala (Šilinkos kaime, Molėtų rajone); Prūso žemė (Jurgiškių kaime, Molėtų rajone); Prūso daubelė (ganykla Pakarčemės kaime, Tauragės rajone); Prūsų kašaras (Kriokialaukio bažnytkaimio dalis, Alytaus r.); Prūsų skynimas (kalva Varnių apylinkėse, Telšių rajone). Vietovardžiai sietini su senaisiais prūsais – persikėlėliais į Didžiąją Lietuvą, vėlesniais atsikėlėliais iš Prūsijos valstybės – prūsokais. Tokių vietovardžių daugiau buvo Paprūsėje, Užnemunėje, išeivių iš Prūsos ir Prūsijos gyventose vietose.

Algis Rubinas