produktyvumas

produktyvùmas. Agrarinio krašto gyventojų pajamas ypač lėmė ūkių produktyvumas, priklausęs nuo dirvų derlingumo, vyravusio verslo rūšies (pieninkystė, žemdirbystė ar kita), gamybos išplėtojimo lygio. Pvz., 1935 pradžioje produktyviausias buvo Pakalnės apskrities (kur buvo išplėtotas pieno ūkis, atlikti dideli melioracijos darbai) žemės ūkis – ten pelnytos 907 reichsmarkės iš hektaro. Fischhauseno apskrityje tada gauta 862 reichsmarkės/ha, Karaliaučiaus apskrityje – 858, Stalupėnų – 827, Gumbinės – 803, Šventapilės – 771, Girdavos – 732, Tilžės–Ragainės ir Labguvos apskrityse – po 726, Vėluvos – 719, Darkiemio – 707, Barštyno (Friedlando) – 702, Pagėgių – 690, Įsruties – 664, Ylavos – 653, Klaipėdos – 580, Pilkalnio – 576, Unguros – 541, Šilutės – 540, Geldapės – 498. Tuomet vidutinis Rytprūsių žemės ūkio produktyvumas siekė 652 reichsmarkes/ha, Prūsijos – 941, o visos Vokietijos – 1009. Šie duomenys rodo anuomet buvus atskirų vietovių didelius ūkinius skirtumus, ne itin dideles pajamas iš Mažosios Lietuvos žemės ūkio (palyginyi su Vakarų Vokietija, kur sąlygos žemdirbystei buvo daug geresnės).

Martynas Purvinas