prieškopės
preškopės, apsauginis paplūdimio kopagūbris, priešakinė kopa, apsauginė kopa, paplūdimio kopa, tęsiasi visu Kuršių nerijos jūriniu krantu, žemyno kranto dalyje. Vienur jas kūrė žmogus, kitur suformavo bangos ir vėjai ar visi veiksniai. Prieškopės būna vienalytės, suskaidytos (gilios griovos dalija į atskiras viršūnes) arba dvinarės (su prisišliejusiais prie vakarinės papėdės naujos generacijos gūbriais ir gūbreliais), simetriškos ir asimetriškos. Pagal genezę prieškopės formos būna eologeninės, gravitacinės ir antropogeninės. Daugiausia duomenų apie prieškopių susidarymą, tvirtinimą bei apsaugą yra vokiečių mokslininkų darbuose (pvz., Biorn, 1807; Berendt, 1869; Gerhardt, 1900; Kurz, 1904; Zweck, 1905) Iš jų sužinome, kad idėja kurti prieškopę – kopagūbrį gimė jau XV a., Kuršių nerijos pietinėje dalyje.
Vytautas Minkevičius
Iliustracija: Gamtos ir žmogaus suformuota prieškopė Kuršių nerijoje, 1993 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio