Priekulės parapijos gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė

Prekulės parãpijos gyvénviečių pavadnimai ir jų kilm. Jų sąraše pažymėta: *asmenvardinė (pavardinė) arba **vandenvardinė (upėvardinė) vardo kilmė. Skliausteliuose nurodyta vietovardžio kilmė. *Biržininkai (pavardė Birža + -ininkai); *Blauzdžiai (pavardė Blauzdžius) arba Šventvakariai; *Braciškė (pavardė Bracas + -iškė); *Butkai (pavardė Butkus) arba Muižininkai; *Būdviečiai (pavardė Būdvietis); *Daugmantai (pavardė Daugmantas); *Diegliai (pavardė Dreglys) arba Macaičiai; Darcekliai < Darcepliai (lat. darceplis) arba Pynžaliai; **Ditava (upė Ditava); **Draverna (upė Draverna); Drukai, -iai (lat. pavardė Drukis); *Elniškė (pavardė Elnys + -iškė); *Gaveliai (pavardė Gavelis) arba Pleškučiai; **Griežupiai (upė Griežupė) arba Srėbalės; *Gropiškė (pavardė Gropa + -iškė) arba Juciškiai; *Grumbliai (pavardė Grumblys); *Jokšai (pavardė Jokšas, -ys); *Juodikiai (pavardė Juodikis); *Juciškiai (pavardė Jucas + -iškė) arba Gropiškė; *Kalviškiai (pavardė Kalviškis); *Kliošiai (pavardė Kliošys); **Lenkupiai (upė Lankupė). *Lapaliai (pavardė Lapalis); *Launujai, Launai (pavardė Launa, -ius); *Lyliškiai (pavardė Lyliškys) arba Poškos; *Lingiai (pavardė Lingys, -is); *Lūžgaliai (pavardė Lūža, -ius + galas) arba Šūdnagiai; *Macaičiai (pavardė Macaitis) arba Diegliai; *Mickai (pavardė Mickas); *Milkurpiai (pavardė Milkurpis); *Muižininkai (pavardė Muižininkas) arba Butkai; *Nibrai (pavardė Nibras, -ė); *Pangiriai (latvių pane „srutos“, prūsų pannean „dumblas“ + giria); Panjesai (baltų pan-+ -esai); *Pempiai (pavardė Pempė); *Piktožiai (pavardė Piktožius); *Piaulai, Pjaulai (pavardė Piaulas, -is, Pjaulas); *Pleškučiai (pavardė Pleškutis) arba Gaveliai. Plynžaliai (liet. plynas + žalias) arba Dercekliai; *Poškos (pavardė Poška) arba Lyliškiai; Priekulė (liet. prie- + kulys arba latvių pavardė Prekol); *Protnešiai (pavardė Protnešis, -ys); *Rokos (upė Roka); *Rundiškiai (pavardė Rundys + -iškiai ); *Skėriai (pavardė Skėrys) arba Stragna; *Smiltininkai (pavardė Smiltininkas arba liet. smiltininkas); *Srėbalės (pavardė Srėbalis, -ius) arba Griežupiai; *Stragna (pavardė Stragna, kuršių latvių stragna „klampynė“) arba Skėriai; *Šaukliai (pavardė Šauklys). *Šūdnagiai (pavardė Šūdnagis) arba Lūžgaliai; Švencelė, Svencelė (kuršių svents + celsš „kelias“); *Šventvakariai (liet. šventvakaris) arba Blauzdžiai; Teraubai, Traubai (pavardė Triauba, -ys); *Vaškiai (pavardė Vaškys); *Venskai (pavardė Venskus < Venckus); Vilkyčiai (liet. vilkytis); *Voveriškiai (pavardė Voverė, -ys + -iškiai); *Žagriai, Žagarai (pavardė Žagaras); *Žiaukos (pavardė Žiauka); *Žiobriškė (pavardė Žiobrys, Žiobris + -iškė). Iš viso buvo 60 parapijos gyvenviečių pavadinimų, iš jų asmenvardinės (pavardinės) kilmės 46 (77%), vandenvardinės kilmės 6 (10%), ir iš bendrinių žodžių 8 (13%). Iš bendrinių žodžių sudaryti gyvenviečių pavadinimai kilę iš kuršių–latvių arba lietuvių kalbos, pvz., iš latvių darcepils – Darcekliai < Darcepliai; iš kuršių muižininks „dvarininkas“ – Muižininkai; iš latvių Pane „srutos“ – Pangiriai ir Panjesai; iš latvių stragna „klampynė“ ir vietovardis Stragna; iš kuršių–latvių svents celšs „šventas kelias“ – Svencelė; iš lietuvių plynė ir žalias – Plynžaliai; iš liet. smiltininkas – Smiltininkai; iš liet. šventvakaris – Šventvakariai; iš baltų vilkytis – Vilkyčiai. Iš upėvardžių kilmės gyvenviečių pavadinimų matyti, kad Priekulės parapijoje tekėjo upeliai: Ditava, Dreverna, Griežupė, Lenkupė, Minija ir Roka. Didžiausią grupę sudarė pavardinės kilmės gyvenviečių pavadinimai. Dalis jų vartota tik Mažojoje Lietuvoje – Klaipėdos krašte, pvz., Elnys, Launius, Lyliškys, Smiltininkas, Stragna, Šūdnagis, Žobrys; Kitos vartotos beveik tik Klaipėdos krašte, pvz., Būdvietis, Grumblys, Jucas, Lapalis, Srėbalis. Būta ir retų arba labai retų pavardžių, pvz., Birža, -ys, Blauzdys , Dieglys, Daugmantas, Drukis, Gropas, Milkurpis, Muižininkas, Nibras, Piktožius, Piaulis, Protnešis, Rundys, Žiauka. Gana žymią dalį sudaro pavardės paplitusios ir Didžiojoje Lietuvoje, pvz., Bracas, Butkus, Gavelis, Jokšas, Juodikis, Kalvis, Lingys, Lūža, Macaitis, Mickas, Pempė, Pleškutis, Poška, Skėrys, Šauklys, Vaškys, Venskus, Voverė ir Žagaras. Pavardėse atsispindi artimi lietuvių ir kuršių–latvių santykiai, pvz., Drukis, Muižininkas ir Sragna. Priekulės parapijos gyvenviečių pavadinimai daugiausia kilę XV–XVI a. Būta ir ankstesnių, iš baltų bendrystės laikų, pvz., Draverna. Iš to matyti, kad pirmieji gyventojai čia kūrėsi senųjų baltų kūrimosi laikais. Kuršių pavadinimų posluoksnis liudija, kad jų gyventa seniai, ilgai ir mišriai su lietuvininkais. Nėra parapijų kūrimosi laikais iš vokiečių kalbos sudarytų gyvenviečių pavadinimų, matyt, vokiečių ir vėlesnių ateivių parapijų gyvenviečių kūrimosi laikais buvo nedaug ir vietovardžius kuriant nedalyvavo.

Vilius Pėteraitis