Preuss

Preuss (Pròisas, Prsas), Mažojoje Lietuvoje ir kitur paplitusi pavardė, siejama su senaisiais prūsais bei vėlesne Prūsijos valstybe. Krašto išeiviai dažnai apsigyvendavo Vokietijos etninėse žemėse bei kitose šalyse, kur jie kartais būdavo įvardijami pravarde Prūsas (vokietkalbiuose kraštuose – Preuss). Ilgainiui įvairiuose baruose pasižymėjo nemaža tos pavardės turėtojų ir taip įamžino senosios Prūsos atminimą. Pvz., 1726 Karaliaučiuje įsteigtas Preusso odų fabrikas. 1782 vargonų meistrai Jakobas ir Johannas Preussai pagamino tokį instrumentą Lyvenikės bažnyčiai Karaliaučiuje. Meistras Preuss dirbo 1834 įkurtame pirmajame krašte klavyrų fabrike. 1839 Otto Preuss įkūrė Karaliaučiuje pirmąją sėklininkystės įmonę. 1860–1868 Otto Preuss Detmolde leido savo istorinius veikalus. Nuo 1863 Augustas Preussas (vėliau generalinis konsulas) su uošviu vadovavo laivininkystės bendrovei Karaliaučiuje. 1877 I. O. Preußas Karaliaučiuje įkūrė alhoholinių gaminių prekybos verslą. Etnologas, religijos istorikas Konradas Theodoras Preussas (1869–1938) Karaliaučiaus universitete 1894 apgynė disertaciją, paskelbė reikšmingų mokslo darbų. Evangelikų teologas, profesorius Hansas Preussas (1876–1951) tyrė Martyno Liuterio paveldą. Profesorius Hugo Preuss pasižymėjo teisine veikla XX a. pradžioje Karaliaučiuje ir kitur. 1912 botanikas H. Preußas paskelbė savo Baltijos pajūrio augalijos tyrimus. 1926 E. Preussas Karaliaučiuje išleido veikalą apie žemės ūkio darbininkus, o Adolfas Preussas leido savo knygas Vakarų Vokietijoje. Išeivijoje minėtas Günteris Preussas (1928 Įsrutyje–1991 VIII 26 Vokietijoje). XXI a. pradžioje Hartmutas Preussas (g. 1936 X 3 Tilžės apylinkėse) vadovavo Tilžės–Ragainės kraštiečių išeivių bendrijai Vokietijoje.

Martynas Purvinas