postilė

sekmadieniais ir per šventes skaitomų Šventojo Rašto aiškinimų rinkinys arba knyga.

postlė (lot. Post illa verba „po tų žodžių“), sekmadieniais ir per šventes skaitomų Šventojo Rašto (ypač Evangelijų) aiškinimų rinkinys arba knyga. Nuo krikščionybės pradžios per pamaldas (mišias), paskaičius Šventojo Rašto tekstą, plačiau aiškintas perskaitytas tekstas (homilijos). Jų rinkiniai (homiliarai), beveik visada prasidėdavę žodžiais Post illa verba, nuo XIII a. gavo postilės vardą. Šis vardas ypač mėgtas protestantų (Martyno Liuterio Kirchen Postille [Bažnyčios postilė], 1527). 1591 pasirodė Jono Bretkūno Postilė. XVI a. parengta Wolfenbüttelio pstilė, kurios vienas iš autorių galėjo būti apie 1540 Vėluvoje gimęs mokytojas ir kunigas Jonas Bytautas.

Iliustracija: Wolfenbütellio lietuviškos postilės rankraščio, kurį pirmasis tyrinėjo profesorius Vilius Gaigalaitis, 1900 apgynęs filosofijos mokslų daktaro disertaciją Karaliaučiaus universitete, faksimilė / Iš MLEA

Wolfenbütellio lietuviškos postilės rankraščio, kurį pirmasis tyrinėjo profesorius Vilius Gaigalaitis, 1900 apgynęs filosofijos mokslų daktaro disertaciją Karaliaučiaus universitete, faksimilė / Iš MLEA