poledinė baidomoji žvejyba
polednė baidomõji žvejýba, akustinės žvejybos būdas. XIX–XX a. pradžioje nedidelės žuvys gaudytos greitai susidėvėdavusiais lininiais, kanapiniais tinklais, apaugusiais dumbliais ir kitkuo, ardžiusiais pluoštą. Gerai neišdžiovinti tinklai dvokdavę ir atbaidydavę žuvis. Todėl žvejai imdavosi gudrybių žuviai privilioti: tinklus statydavo nakčiai, drumstame vandenyje; smulkiaakius tinklus kurnas ir stambesnių akių bradinius bei sukamuosius tinklus plokščiadugnėmis kuršvaltėmis bradindavo (drėbojo) priedugniu. Žiemą Aismarėse ir Kuršių mariose rengdavo poledines žuvų pabaidas, kurias senbuviai vadindavo žuvų vilionėmis (kuršininkų kopininkų bumbanieke zvejybe, pasustes zvejuoatume, vok. Sturgelat, Klapperfischerei, Die Fische treiben). To pirmtakai buvo žvejyba žuvį nutrenkiant (aptikę po ledu plūduriuojančią didelę žuvį, akmeniu ar kuoka smarkiai suduodavę viršum jos ir, iškalę eketę, apkvaitintą žuvį išgriebdavę) ir spurkinimas iš aplinkinių ekečių (po ledu panardindavę tinklus ir iš gretimų mažų eketėlių – spurkskylių – žuvis baidydavę į tinklus). Naudojant spurkinimą XX a. pradžioje žvejota Pakalnės upėje. Aptariamas žvejybos būdas išplito tarp Kuršių marių ir Aismarių žvejų. Žuvų pabaidos ir to atmainos ribotos jau 1845 žvejybos taisyklėmis, o 1877 Prūsijos Žvejybos įstatymu – dar labiau; 1904 visai uždraustos kaip žalingos; 1916 Žvejybos įstatyme leistos su išlyga; vėliau nedraustos. Kuršmarėse naudoti 3 tokios žvejybos būdai. Paprasčiausias – ant karties užverti tinklai spaudžiant medine dvišake šake (šturgile) gramzdinti eketėje, o iš toliau akmeniu (kulšine) daužyta (spurkinta) į ledą. Kiekviena žvejo šeima turėjusi savo mušimo taktą. Priklausomai nuo ledo storio, į žūklavietę vykdavę arklio velkamose rogėse (po 1–2, rečiau 4 žmones) ar pėsti. Priešpriešiais stumdę rankstūmes burines roges – šypes (tvirtos medžiagos burės buvo užtraukiamos saugantis darganos ar žvarbaus vėjo) su pritvirtinta 8–12 m ilgio kartimi tinklams po ledu sukišti ir išgriebti. Eketėms skaptuoti naudotas 1,5 m ilgio mediniu kotuku ledkirtis kirvukas, vadintas yzikšiu, įžaku, žėgšiu, dūre (vok. Eissporen). Ledokšnius iš eketės išgriebdavę pražulniu semtuvu. Garsą išgaudavo vandenin panardintu įrankiu – rankos storio 3 m ilgio kuolas, kurio 1/5 kyšojo virš vandens. Žvejybos metu į jo drūtgalį smūgiuota ovaliais aptašytais kuolais ar plaktukėliais – šliegiliais. Vėliau kuolą pakeitė į 4–6 m ilgio, 20–30 cm pločio, 4 cm storio bešakė, per 1 m iš vandens išnyranti eglinė žvejo lenta (vok. Brett, Bukkerbrett). Žvejys sėdėdavęs ant kėdutės ar rogių ir ritmingai skalambindavęs į tos lentos galinę briauną ar skersinį – kliuigį. Smulkiaakius 1 m aukščio tinklus (trubicas) sustatydavę žvaigždiškai per 6 m abipus eketės. Tinklams gramzdinti naudoti oda apsiūti akmenys. Žvejodavę tik susidarius pakankamai storai ledo dangai. 1927 taip žvejota Klaipėdos sąsiauryje, Vidmarėse ties Rasyte, Nida, Juodkrante ir Budume. Vieta žvejybai rinktasi ten, kur buvo silpna srovė (ties Nida, Preila, Pervalka). Ties Juodkrante taip žvejota mažiau (ten gana stipri srovė). Plaukiant stintų guotams žvejai muzikantai, pasišviesdami žibintu (šturmlaterna), būgnydavę į kuolo ar lentos stimbgalį. Kartais monotonišką ritmą palydėdavo žodžiais: Stinta pūkins, stinta pūkiai (tai reiškė: stintos ir pūgžliai eikit į tinklus). Taip daugiausia gaudyti pūgžliai, rečiau Kuršmarių stintelės bei iš jūros nerštui atplaukiančios didstintės. Atsitiktinai pakliūdavę ešerių, starkių. Laimikis priklausydavęs nuo meteorologinių sąlygų, vietos, vandens telkinio tipo, dūžio stiprumo ir takto derinio. Žvejys turėjo išmanyti žuvų traukimo į upes eigą. Šis žvejybos būdas Kuršių mariose ir Aismarėse išnyko XX a. viduryje – švelnesnės tapo žiemos, netvirta ledo danga (todėl poledinė baidomoji žvejyba darėsi nesaugi), pasikeitė žvejybos tradicijos, įstatymai. Išvykusieji į Vakarus šį žvejybos būdą išplatino Šiaurės Rytų Vokietijoje.
L: Bacevičius E. Poledinės baidomosios žvejybos Pietryčių Baltijos įlankose biologiniai pagrindai, techninė įranga ir tradicija (XIX–XX a. I pusėje). // Jūra ir aplinka. 2005, nr. 1 (10); Pietsch R. Fischerleben auf der Kurischen Nehrung. 1992.
Iliustracija: Poledinė žvejyba Kuršių mariose, iki 1939 / Iš MLEA