Pilkalnio parapijos gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė

Plkalnio parãpijos gyvénviečių pavadnimai ir j kilm. Jų sąraše pažymėta: *asmenvardinė (pavardinė), **vandenvardinė (upėvardinė) arba *** vietovardinė vardo kilmė; (vok.) – vietovardžiai 1938 nacių pakeisti vokiškesniais vardais. Skliausteliuose nurodyta vietovardžio kilmė. *Bačkiai, dvaras (pavardė Bačkys,-us), (vok.); ***Bačkeliai (vietovardis Bačkiai), (vok.); *Degučiai (pavardė Degutis), (vok.); *Duoblindžiai kd. (pavardė Duoblindžius), (vok.); Grybai (pavardė Grybas); *Kalneliškiai (pavardė Kalnelis+-iškiai), (vok.); Karčianinkai (karčianinkas), (vok.); *Karklalaukiai (pavardė Karklas+laukas), (vok.); *Kelmiškaičiai (pavardė Kelmiškaitis), (vok.); *Kuršeliai, dvaras (pavardė Kuršelis), (vok.); *Kybartai (pavardė Kybartas), (vok.); *Lašai (pavardė Lašas); **Lobynai (pavardė Lobinis), (vok.); Naujkiemis (liet. naujas+kiemas), (vok.); Paslėpiai (liet. paslėpti), (vok.); **Paurakynė (upė Paura+-ynė), (vok.); *Pečinkiai (pavardė Pečinkis), (vok.); Pilkainys gretiminė lytis Pilkalnis (vietovardis Pilkalnis), (vok.); *Plampai (pavardė Plampis), (vok.); *Pušynai (pavardė Pušynas arba liet. pušynas), (vok.); **Ragupėnai (upė Ragupė+-ėnai), (vok.); *Rudžiai (pavardė Rudžius), (vok.); *Smilgiai (pavardė Smilgius); *Šakalai (pavardė Šakalys), (vok.); *Šarkabūzdžiai (pavardė Šarka+būda), (vok.); *Šoriai (pavardė Šorys); *Šoreliai (pavardė Šorelis), (vok.); *Švarpliai kdv. (pavardė Švarplys), (vok.); *Trečiokai (pavardė Trečiokas), (vok.); *Tuliai (pavardė Tulys), (vok.); *Uosynai (pavardė Uosis+-ynas arba liet. uosynas), (vok.); **Užpjauniai (už-+upė Pjaunė), (vok.); ***Užrudžiai (už-+vietovardis Rūdžiai), (vok.); *Varnininkai (pavardė Varna, -as+ininkai); *Vasokai (pavardė Vasokas), (vok.); *Verškepiai < Verškupčiai (liet. veršis+kupčius), (vok.); *Zaltai < liet. Šaltai (pavardė Šaltis), (vok.); *Žemaitkiemiai (pavardė Žemaitis+kiemas), (vok.). Iš viso buvo 39 gyvenvietės lietuviškais pavadinimais, iš jų asmenvardinės (pavardinės) kilmės 28 (72%), vandenvardinės kilmės 3 (8%), ir įvairios kilmės 8 (20%). Naciai pakeitė 36 (92%) vietovardžius, nieko bendro su kraštu neturinčiais, vokiškais vardais. Liko 3 nacių nepakeisti vardai: Grieben (minėti 1558), Smilgen (1580) ir Schorey (1580), laikyti vokiškos arba bent ne lietuviškos kilmės. Grybius ir sovietai surusino į Gribanovo. Pilkalnio parapijos gyventojai XVI a. viduryje kultivavo savo aplinką ir kūrė gyvenvietes lietuviškais vardais; vėliau suvokietėjo ir susiliejo su vokiečių kolonistais, po trijų šimtmečių jų liko nedaug. Vokiečių valdžios statistikos duomenimis, parapijoje iš 11 250 gyventojų 1897 lietuvininkais užsirašė tik 150, o 1912 jų liko 40.

Vilius Pėteraitis

Iliustracija: Lauko darbai prie Širvintos: veža javus iš lauko, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Lauko darbai prie Širvintos: javų kūlimas, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Lauko darbai prie Širvintos: ganykloje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Lauko darbai prie Širvintos: arimas traktoriumi, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Lauko darbai prie Širvintos: akėjimas ketvertu arklių, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ragupėnų ūkininko senasis namas, 1932 / Iš MLEA

Iliustracija: Opšriūtų mokykla, 1932 / Iš MLEA