Pilkalnio apskrities gyvenviečių pavadinimai
Plkalnio apskritiẽs gyvénviečių pavadnimai. Iš viso apskrityje buvo 281 gyvenvietė lietuviškais pavadinimais. Iš Pilkalnio (4) apskrities gyvenviečių visų pavadinimų nacių (1938 ir anksčiau) 239 (85%) pakeisti vokiškesniais pavadinimais. Tad ir naciai pripažino, kad apskritis buvo beveik vien tik lietuvių įkurta ir apgyvendinta. Iš lietuviškų pavadinimų 206 (74%) buvo asmenvardinės kilmės, 30 (11%) vandenvardinės kilmės, kiti 44 (15%) įvairios kilmės: iš bendrinių žodžių, vietovardžių, gamtovardžių ir kitų. Dalis nepakeistųjų vietovardžių neabejotinai lietuviškos kilmės: Klišiai, Kluoniai, Kruzai, Kuršiai, Mamai, Rukai, Serbentai, Smailiai, Smilgiai, Snapai, Spuliai, Stimbriai, Šakiai, Šaltai, Šilingiai, Širvinta, Šoriai, Tupai, Verbai, Viliūnai ir kiti. Likusieji vietovardžiai prūsų kilmės (Dudai ir Kusai).
a) asmenvardinės (pavardinės) kilmės gyvenviečių pavadinimai. Jie liudija, kad visų kaimų įkūrėjai – tame krašte gyvenę ar iš jo kilę lietuvininkai. 1) pavardės težinomos tik Mažojoje Lietuvoje: Bartas, Beinikis, Bildaitis, Dagutis, Endrūnas, Endrušaitis, Emskis, Ermonaitis, Ežerninkas, Galvožius, Gatavys, Gedkantas, Kiksas, Krušaitis, Nikelis, Plonius, Septynius, Skabeikas, Skroblys, Smailius, Stimbra, Trakininks, Tupaitis, Urbantas, Visbaras ir Žemžys; 2) beveik tik Mažojoje Lietuvoje užtinkamos pavardės: Belza, Būdvietis, Gandras, Goberis, Grigaitis, Kėkštas, Pušynas, Rudžius, Šakaitis ir Vieškalnis; 3) retos arba labai retos pavardės: Apuokas, Aukštutis, Barčys, Barza, Bednoras, Budžiūnas, Čiunka, Didvydžius, Didkiauta, Dubinas, Dužas, Dženguolis, Edraitis, Eglininkas, Eidas, Eigaras, Eiginas, Grab(a)s, Gudpetris, Juodžiūnas, Juokas, Kalnelis, Kaptainis, Karklas, Karūnas, Kaunonas, Kelnikaitis, Keniauža, Kigas, Kišas, Kluonis, Krūzas, Kvietys, Laukelis, Lazdynas, Lėgis, Lubinas, Mažuika, Paišius, Plynius, Pričkus, Snapas, Spula, Starbartas, Stirna, Stuobrys, Šilelis, Šilėnas, Šilingis, Šunkarys, Švaras, Švarplys, Tulys, Tulpė, Uždvaris, Vasokas, Viltautas, Vingelis, Žalėnas, Žalgiris, Žydžius, Žiogelis; 4) neužmirštinos ir populiarios Mažojoje bei Didžiojoje Lietuvoje dažnai pasitaikančios pavardės: Bagdonas, Bajoras, Barzda, Blūdžius, Briedis, Bružas, Čepas, Dūda, Genys, Juodis, Kybartas, Kubilius, Kuršius, Laugalys, Liepa, Martinkus, Paulikas, Pėteraitis, Ramonas, Šakalys, Šarka, Trečiokas, Urbas, Varna, Venckus, Vilkas, Žemaitis, Žilius, Žvirblis ir kiti. Asmenvardinės (pavardinės) kilmės gyvenviečių pavadinimuose nepastebėta slaviškos įtakos ir nedaug vokiško elemento. Kai kuriose pavardėse dar švysteli senasis prūsų posluoksnis, plg. vtv. Beinikiemis (prūsų asmenvardis Beinik); Kiksai (prūsų Kixe); Kusai (prūsų Kusse); Skabeikiai (prūsų Scabeike); Visbarynai (prūsų Wise-bar-).
b) vandenvardinės kilmės gyvenviečių pavadinimai.
Juose paliudytos beveik visos apskrities upės: Alksnupėnai (upė Alksnupė); Aukštupėnai (upė Aukštupė); Ąžuolupiai (upė Ąžuolupė); Balupėnai (upė Balupė); Būdupėnai (upė Būdupė); Draugupėnai (upė Draugupė); Eimeniškiai (upė Eimenys); Ežerupiai (upė Ežerupė); Juodupėnai (upė Juodupė); Lindikai (upė Lindikas); Meškupiai (upė Meškupė); Noviškiai (upė Nova); Orupėnai (upė Orupė); Pabriedupiai (upė Briedupė); Patilžiai (pa-+upė Tilžė); Pažiužiai (pa- +ež. Žiužė); Ragupėnai (upė Ragupė); Skardupėnai (upė Skardupė); Stonupėnai (upė Stonupė); Širvinta (upė Širvinta); Užpjauniai (už-+upė Pjaunė); Užprūdupiai (už-+upė Prūdupė); Užšešupiai (už-+upė Šešupė); Versmininkai (upė Versmelė); Vėžupiai (upė Vėžupė); Vingerupiai (upė Vingerupė); Žąsupėnai (upė Žąsupė); Žirnupiai (upė Žirnupė). Taigi iš jų sužinome, kad apskrityje teka šios upės ir upeliai.
c) gyvenviečių pavadinimai iš bendrinių žodžių. Jų nedaug – maždaug 40 (15%); visi jie susiję su buvusia aplinka: alksna, bala, beržas, beržynas, dvarelis, dvariškis, gireliškis, kermušynas, liepa, naujiena (dirva), opšrus, pilkalnis, plynė, šilelis, trakinė (žemė), užgiris, varlynė, žardas, žardelis ir kiti.
d) gyvenviečių pavadinimų senumas. Vėliausi (XV–XVI a.) yra pavardinės ir bendrinių žodžių kilmės gyvenviečių pavadinimai. Nedidelė jų dalis susiformavo kiek anksčiau, skalviams bei nadruviams apsigyvenus Pilkalnio apskrityje. Tuo metu sukurta ir dauguma vandenvardinės kilmės pavadinimų (Apšriūtai, Malviškas, Eimeniškiai ir kiti). Seniausią vandenvardinės kilmės gyvenviečių pavadinimą įtaigoja Noviškiai (iš baltų upės pavadinimo Nava+-iškiai).
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Žemėlapis. Pilkalnio apskrities gyvenvietės