perpelė

pepelė (lot. Alosa allax), silkinė žuvis. Iš Baltijos į Kuršių marias ir Nemuno avandeltą migruoja neršti nuo balandžio pabaigos, daugiausia čia telkiasi gegužės mėn. įšilus vandeniui iki 14–17 °C. Dėl to ją marių žvejai vadina gegužine (vok. Maifisch). Plg. su kitomis Šiaurės ir Baltijos jūros silkinėmis žuvimis, perpelės yra stambiausios ir labai gero skonio. 1930–1936 užregistruoti versliniai laimikiai Kuršių mariose 138–596 cnt. Dėl išteklių išsekimo perpelė dabar įtraukta į Lietuvos faunos Raudonąją knygą. Nuo 1996 pastebėtas perpelių populiacijos atsikūrimas.

Kazys Gaigalas

Iliustracija: Perpelė

perpelių žvejyba prieš Antrąjį pasaulinį karą prasidėdavo balandžio mėn. pabaigoje–gegužės mėn. pradžioje, kai marios išsilaisvindavo iš žiemos ledų. Kol vanduo šaltas, perpelė yra patvari. Šiltame vandenyje ji pasidaro gležna, stipriau į žolę ar į vartos tinklo siūlą bakstelėjusi, išvirsta pilvu aukštyn. Žvejai buvo priversti keletą kartų per dieną lankyti venterius, kad negyvos perpelės juose nesusmirstų. Iki 1944 kartais žūklė būdavo tokia sėkminga, jog perpelėmis užversdavo visas vietos rinkas, už 1 litą galėjai pirkti 3 cnt perpelių. Nebepajėgiant parduoti ar išrūkyti visų žuvų, jas išversdavo atgal į marias. Negyvų perpelių masė užteršdavo pamarį ir upių žiotis. Perpelės netekdavo savo vertės vietos rinkoje, bet verteivos, labai pigiai nupirkę iš marių žvejų išrūkytas perpeles, gabeno jas į Didžiąją Lietuvą ir neblogai pelnėsi, ten pardavę normaliomis kainomis.

MLFA