Pelininkai

Peliniñkai, Peleninkai (vok. Pellenincken, Pelleninken, Pelleningken, 1938 Strigengrund, rus. Zagorskoje), bažnytkaimis ir valsčiaus centras Įsruties apskrityje, 15 km į šiaurės rytus nuo Įsruties, Įsros upės slėnio kairiajame šlaite, ties Strijaus žemupiu. Minėti 1539–1540 Striega, 1542 Pelliniken, 1584 Pellenicken. Įsros slėnin ėjo senas kelias iš Įsruties į Ragainę. 1718 pastatyta pirmoji bažnyčia (Pelininkų parapija). 1815 bažnytkaimyje buvo 27 ugniakurai, gyveno 128 gyventojai. Palei Įsros slėnį nutiestas plentas su atšaka į Pelininkus ir kitur. 1887 įsteigta bitininkų draugija. 1905 Pelininkai valdė 411 ha žemės, buvo 52 gyvenamieji pastatai, gyveno 436 gyventojai. Pro Pelininkus nutiestas siaurasis geležinkelis Įsrutis–Kraupiškas su geležinkelio stotele. 1912 gyveno 403 žmonės, veikė pašto, telegrafo ir telefono skyriai, užeiga, vietos taupomoji skolinamoji kasa, kelios krautuvės. Rich. Geldszus (Geldžius) buvo vienas iš krautuvininkų, Ed. Naudszus (Naudžius) – mėsininkas. Veikė malūnas, pieninė, darbavosi įvairūs amatininkai (pvz., balniai Fritz Schustereit (Šusteraitis) ir R. Strogies (Strogys)). SSRS valdymo metais geležinkelis nuardytas, Pelininkai nugyventi.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Prie Pelininkų XIX a. rastas akmeninis kirvis su skyle kotui. 1887 jis pateko į Prussia-Museum muziejų Karaliaučiuje.

L: Altpreußische Monatsschri t. Bd. XXIV. Königsberg, 1872.

Rasa Banytė-Rowell

Iliustracija: Pelininkai, 1995

Iliustracija: Patvinusios pievos Įsros slėnyje prie Pelininkų, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyνo