paukščių pavadinimai

paũkščių pavadnimai. Senajai indoeuropietiškajai leksikai priskiriami Mažosios Lietuvos paukščių pavadinimai, turintys tikslesnius atitikmenis kitoje indoeuropiečių kalbų grupėje. Pavyzdžiui, prūsų sarke „šarka“, gerwe „gervė“, antis. Kai kurių paukščių vardai (pvz., prūsų tresde „strazdas“, tatarwis „tetervinas“) kalbose skiriasi garsiniu pavidalu. Baltų–slavų bendra leksika daugiausia susijusi su gamta, pvz., prūsų slanke „slanka“, gulbis „gulbė“, warnis „varnas“. Bendri visiems baltams prūsų vartoti sparnuočių vardai, pvz., prūsų kylo „kielė“, genix (geniks) „genys“, penpalo (pempale) „putpelė“. Iš 31 veldiniams priklausančio paukščių pavadinimo 55% vardų yra bendri visoms baltų kalboms. Prūsų kalba iš kitų skyrėsi tik jai būdinga leksika. Beveik pusę paukščių pavadinimų sudarė naujadarai: tai rodo prūsų kalbą buvus gana modernią. Ten būta skolinių: slavizmai, (pvz., prūsų powis (pavis) „povas“, salowis (salavis) „lakštingala“) ir germanizmas prūsų valks (falks) „sakalas“. Paukščių pavadinimai erelis, antis, gervė, žąsis, gulbė, šarka, varna, gegutė priklauso patiems seniausiems leksikos sluoksniams. Paukščių pavadinimai kilmės motyvacijos ir darybos atžvilgiu dažniausiai paukščiai vadinti pagal jų balsus. Iš Elbingo žodynėlyje užfiksuotų 68 sparnuočių vardų 29 buvo garsažodinės kilmės, pvz., aukis „grifas“, droanse (dranze) „griežlė“, gerwe „gervė“. Mėgta pavadinimus sudarinėti ir pagal išvaizdą. Spalva nulėmė 9 paukščių vardus, pvz., sealtmeno (zeltmena) „volungė“, warnis „varnas“, poalis (palis) „karvelis“. Dėmesio skirta sparnuočių judesiui bei elgsenai (pagal tai sudaryta po 6 paukščių pavadinimus): pvz., kylo (kila) „kielė“, spurglis „žvirblis“ – pagal judėjimo būdą. Prūsų: apisorx (apisargs) „tulžys“, warnaycopo (varnaikapa) „medšarkė“ – pavadinti pagal elgseną. 4 paukščių pavadinimai atspindi paukščių gyvenamąją vietą, o trys – medžiojimo objektą, pvz., prūsų laucagerto „kurapka“, pelemagis (pelemaigis) „pelėsakalis“. 5 paukščių pavadinimų kilmės motyvacija neaiški, pvz., prūsų antis, prestors (persturs?) „karetaitė“. Dažniausiai paukščių pavadinimai sudarinėti prie šaknies pridedant priesagą. Tos darybos ypatumai priklausė nuo paukščių savybių ir giesmininkų paukščių pavadinimuose, pvz., prūs. geguze „gegutė“, penpalo (pempala) „putpelė“, werwirsis (vervirsis) „vieversys“.

L: Lisinskaitė A. Baltiški paukščių pavadinimai (rankr.), 1996.