Mažosios Lietuvos
enciklopedija

pataisos namai

kalėjimai, pataisos darbų kolonijos.

pataisõs nama. 1654 Karaliaučiui išduota privilegija turėti kalėjimą (pastatytas 1691). XVII a. rūpinantis neturtėliais (1687 paskelbtas valdovo ediktas), kurtos pataisos darbų kolonijos. Daugiausia pataisos namų įkurta Friedricho Wilhelmo I ir Friedricho II valdymo metais. Valdant pastarajam keletas kalėjimų ir priverčiamojo darbo stovyklų skirta vargšams. 1775 parengti kalėjimų bei priverčiamojo darbo namų steigimo ir veiklos nuostatai, 1799 pakeisti naujais. Kalėjimai ir pataisos darbų kolonijos turėjo išsilaikyti savo darbu, todėl buvo naudingi ir ūkiniu požiūriu, nes naujai susikūrusios pramonės šakos gaudavo pigios darbo jėgos. Pataisos darbais bausta už vagystes, priesaikos laužymą, kėsinimąsi nusižudyti, apgavystes, dokumentų klastojimą, padegimą ir kūno sužalojimą. Bausmės laikas buvo nevienodas: nuo 1 savaitės iki kelių mėnesių arba metų (kartais iki mirties). Seniau nebuvo atskirų vyrų ir moterų kalėjimų, jie steigti vėliau. Kalėjimui vadovaudavo kalėjimo viršininkas (rūpinosi kalėjimo tvarka) ir inspektorius (prižiūrėjo kalėjimo ūkį). Jie privalėjo prižiūrėti 50 kalinių. Tarnautojų žmonos prižiūrėjo moteris nusikaltėles. Geriau buvo sutvarkytos priverčiamųjų darbų kolonijos, kur kaliniai dirbdavo įvairius darbus. Ten būta durininkų, sanitarų ir naktinių sargų; vadovaudavo direktorius arba kontrolieriai. Sielos reikalais, mokymu ir ligoniais rūpinosi mokytojai, pamokslininkai ir gydytojai. Prūsijoje p. priklausė valstybei ar miestui. XVIII a. Rešliaus kalėjime nustatytas valgiaraštis: kasdien – 1,5 svaro duonos ir stiklinė (stuopa) alaus, o sekmadienį ir 1/2 svaro mėsos, pirmadienį ir šeštadienį 6 pfenigai (pf) sviestui ir 1/4 stiklinės miltų kukuliams, antradienį ir ketvirtadienį – jautienos viralas, trečiadienį – 1/6 stiklinės pilkųjų žirnių ir 6 pf sviestui, penktadienį – 1/6 stiklinės miežinių kruopų ir 6 pf sviestui. Kaliniai vilkėjo specialius drabužius, privalėjo rūpintis savo ir savo patalpos švara. Nusikaltusių mergaičių pataisos namai veikė ligi 1944 pačiame Klaipėdos krašto pasienyje – Žagatpurviuose šalia senosios muitinės.

Dar skaitykite prieglaudos.

L: Lieberknecht H. Das Altpreussische Zuchthauswesen. 1921.

Vladas Pupšys