Mažosios Lietuvos
enciklopedija

pasilinksminimai

senovės prūsų vyrų ir moterų pasilinksminimai bei žaidimai.

pasilnksminimai. Senovės prūsų vyrų ir moterų pasilinksminimai bei žaidimai skyrėsi. Tarp vyrų dažniausios buvo lenktynės ant arklių, kamuolio mušimas į stulpą (per rutuliuką ar kamuolį, padarytą iš medžio ar akmens, buvo suduodama lazda, kad jis lėkdamas pataikytų į stulpą). Į taikinį mėtė kuokas ar lazdas. Vyrai buvo geri ėjikai, pripratę stovėti ant galvos. Vienas kitam užlipdavo ant pečių ir ten nešamas stovėdavo. Naudojo kojokus, pačiūžas, batus – lentas, ilgesnes nei uolektis. Su tokiomis slidėmis pasiremdami ilga lazda gan greitai stumdavosi per sniegą. Medžiodami pėsčiomis, naminius šunis esant sniegui panaudodavo žvėrių pėdsakams susekti. Bendraudami su vokiečiais, priprato žaisti kortomis – malūno ar vilko žaidimus. Kai kurie žaisdavo kauliukais. Moterys šokdavo šokius, mėgdavo suptis ant lentos, gaudyti trečią, žaisti žapų žaidimą. Kai kurie žaidimai buvo bendri vyrams ir moterims. Buvo šokių, kur 1 moteris veda 1 ar 2 asmenis, kita – 4. Susidarius rateliui žaista su obuoliu, kai vienas po kito išmetami du obuoliai ir viena ranka gaudomi. Dar linksmybės. Semboje didelių pasilinksminimų nebūdavo. Po sunkios darbo dienos pavakarieniavusi šeimininkė su tarnaitėmis bei dukterimis sėsdavo prie krosnies ir imdavo verpti. Ant suolo prie krosnies susėsdavo šeimininkas su sūnumis ir bernais. Šeimininkas rūkydavo tabaką, o bernai nerdavo vilnones pirštines, skobdavo medines klumpes arba meistraudavo kėdes. Kas nors iš šeimos imdavo sekti pasaką ar šiurpius pasakojimus apie vaiduoklius, kartais užtraukdavo seną dainą. Kartą per mėnesį sekmadienį surengdavo šokius.

L: Smailys A. Matas Pretorijus apie senąją prūsų mediciną // Etnografija. 1998, nr. 2–3; Philip F. Vom Leben und Brauchtum im samländischen Bauerndorf vor hundert und mehr Jahren // Der redliche Ostpreuße, 14 (127), 1963, S. 105–107.

Iliustracija: Derliaus šventė Didlaukyje, Įsruties apskritis / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo