Papartinės svita

juros sistemos viduriniojo skyriaus kelovėjo aukšto vidurinės dalies nuogulos, gana plačiai paplitusios Nemuno kairiajame krante ir Vakarų Lietuvoje.

Papartinės svità, Papartynės svita, juros sistemos viduriniojo skyriaus kelovėjo aukšto vidurinės dalies nuogulos, gana plačiai paplitusios Nemuno kairiajame krante ir Vakarų Lietuvoje, maždaug 200–280 m gylyje. Jos sudaro juros sistemos markiruojantį horizontą. Papartinės svita išskirta A. Grigelio (Grigelis ir Suveizdis, 1993, p. 13) ir pavadinta Papartynės kaimo vardu. Stratotipas aprašytas Papilės atodangoje Nr. 1. Viduriniojo kelovėjo amžius Papartinės svitoje nustatytas pagal amonitus Kosmoceras jason (apatinė zona) ir Erymnoceras coronatum (viršutinė zona) bei remiantis foraminiferų fosiline fauna Lenticulina cultratiformis ir Lenticulina pseudocrassa (Grigelis 1991, 1994). Svitos nuogulų storis siekia 20 m. Atsidengia Ventos atodangose Papilėje. Ją sudaro jūrinis gelsvai ir rusvai pilkas karbonatingas smėlis, smiltainis, oolitinis smiltainis, pilkos klintys su gausia fauna. Vyrauja smėlingos uolienos. Seklioje Papartinės svitą suskalavusioje jūroje išskirtos 4 nuosėdų susidarymo skirtingos aplinkos (litofacijos). Plačiausiai yra paplitusi priekrantės aleurito-smėlio litofacija, atsiradusi dėl jūros pakrantės transgresijos dideliame plote. Joje atskiromis salomis yra išsidėsčiusios ramių užutėkių (aleuritų), įdubų (molių) ir nuo kranto nutolusių seklių baseino vietų (terigeninė-karbonatinė) facijos.

Algirdas Gaigalas