pamaldos parapijose

pãmaldos parãpijose. Mažojoje Lietuvoje pamaldos parapijose nuo XVI a. daugiausia laikytos lietuvių kalba. Apie 1878 padėtis keitėsi. Tuomet Darkiemyje ir Klišiuose jau nebebuvo lietuviškų pamaldų, jos liko tik Balėtuose. Gumbinės apskrityje visose parapijose pamaldos vyko lietuviškai, išskyrus Žirgupėnų ir Valtarkiemio bažnyčias (nuo 1878). Įsruties apskrityje visur pamaldos laikytos lietuvių kalba, išskyrus Juodlaukius. Vėluvos apskrityje lietuviškos pamaldos vyko Pėterkaimiuose ir Plyviškėje. Geldapės apskrityje lietuviškose gyvenvietėse pamaldos laikytos t. p. lietuviškai, išskyrus Gurnius ir Tolminkiemį. Labguvos apskrityje, Tilžėje, Ragainėje, Klaipėdoje 1878 visose bažnyčiose pamaldos vyko lietuviškai. Pagal 1912 bažnyčių sąrašus lietuvininkai daugumą sudarė: Klaipėdos, Šilutės, Pakalnės, Tilžės, Ragainės apskrityse; Labguvos apskrities lietuviškos dalies, Įsruties apskrities Aulavėnų, Beržkalnių, Gryneidės parapijose; Stalupėnų apskrities Gėritų, Katniavos, Mielkiemio, Pilupėnų ir Stalupėnų parapijose; Pilkalnio apskrities Kusų, Lazdėnų, Pilkalnio, Šilėnų, Širvintų ir Vilūnų parapijose.

L: Keleivis. 1954, nr. 10(39).

MLFA