paleozojus

paleozòjus, Žemės geologinės istorijos fanerozojaus eono ankstyvoji era, apimanti kambro, ordoviko, silūro, devono, karbono ir permo geologinius periodus; geologinė eratema, kurios nuogulos susidarė per tą laikotarpį. Prasidėjo po prekambro proterozojaus eros prieš 540 mln. metų (Ma), baigėsi iki mezozojaus eros prieš 250 Ma. Paplitęs Mažojoje Lietuvoje, tačiau slūgso labai giliai po mezozojaus ir kainozojaus uolienomis; tiriamas gręžiniais. Būdingi ilgi jūrinių (beveik visas kambras, ordovikas, silūras) ir kontinentinių (beveik visas karbonas, ankstyvasis permas) sąlygų laikotarpiai; devone ir vėlyvajame perme buvo kaičios jūrinės, lagūninės ir kontinentinės sąlygos. Klimatas buvo šiltas, tačiau kaitaliojosi humidiniai ir aridiniai laikotarpiai. Paleozojaus jūrose gyveno pirmuonys (foraminiferai), bestuburiai (pintys, koralai, trilobitai, graptolitai, įvairūs moliuskai), bežandės ir tikrosios žuvys; paplito sausumos augalija. Naudingosios iškasenos: kambro ir silūro nafta, permo anhidritai ir valgomoji druska, mineralinis vanduo.

Algimantas Grigelis