Pagėgių miškai

Paggių miška. Dabar jiems priskiriami Pagėgių, Pavilkių, Anužių, Šilagalių, Kadagynės, Stumbragirių ir Dinkių miškai. Masyvo pietvakarinę dalį kerta Klaipėdos–Tilžės geležinkelis ir Mikytų–Šilutės plentas. Teka Eisra ir Vilka. XX a. pradžioje miškų aplink Pagėgius būta mažiau. Tarp Pagėgių ir Mikytų tęsėsi nedidelis Būbliškės miškas. Dideli girios plotai į šiaurės vakarus nuo Pagėgių priklausė Dinkių valstybiniam miškui (vok. Staats Forst Dingken), kurį valdė Dinkių miško urėdija (vok. Oberförsterei Dingken) ties Jonikaičiais. Pagėgių miškus tvarkė Šilgaliuose, Pavilkiuose, Jekšterkiuose ir kitur gyvenę eiguliai bei girininkai. Sovietmečiu sunaikinus daugelį pamiškių sodybų, apleidus dirbamuosius laukus bei pievas, Pagėgių miškai išsiplėtė. Gūdžiuose miškuose buvo įkurta slapta sovietų raketų bazė, kur slėpti pavojingi ginklai.

Martynas Purvinas