Pagėgių apskrities gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė

Paggių apskritiẽs gyvénviečių pavadnimai ir j kilm. Skliausteliuose nurodyta vietovardžio kilmė: pvd. – pavardinė (asmenvardinė), upv. – upėvardinė (vandenvardinė), vtv. – vietovardinė. Adomiškiai (pavardė Adomiškis); Akmeniškiai (pavardė Akmenas); Aleknai (pavardė Alekna); Antšyšiai (Ant+upėvardis Šyša); Antšvenčiai (Ant+upėvardis Šventė); Antgulbinai (Ant+upėvardis Gulbinė); Antleičiai (Ant+upėvardis Leitė); Antupiai (liet. antupis ar pavardė Antupis); Anužiai (pavardė Anužis); Aukštieji Žagmantai (pavardė Žagmantas); Aukštagiriai (aukštas+giria); Aukštkykiai (aukštas+kykas); Aukštnemunė (aukštas+Nemunas); Aukštvilkiai (aukštas+Vilka); Bajėnai (pavardė Bajėnas); Balinė (liet. balinis); Baltupėnai (upėvardis Baltupė+-ėnai); Bardinai (pavardė plg. lietuvių pavardė Barduns, prūsų Bardyn); Barzūnai (pavardė Barzūns); Bendikaičiai (pavardė Bendikaitis); Berštininkai (pavardė Beršta+-ininkai); Berštininkėliai (vietovardis Berštininkai); Birbinčiai (upėvardis Birbintė); Birštoniškiai (pavardė Birštonas+-iškiai); Bitėnai (upėvardis Bitė); Būbliškė (pavardė Būblys+-iškė); Daubarai (pavardė Daubaras); Dėkintai (pavardė Dėkints); Dėkintėliai (vietovardis Dėkintai+-ėliai); Dinkiai (<Dingiai pavardė Dinga); Domaičiai (pavardė Domaitis); Eisraviškiai (upėvardis Isravo+-iškiai); Endrikaičiai (pavardė Endrikaitis); Endriškė (pavardė Endrius); Endružiai (pavardė Endružis); Galsdonai (pavardė Galsdūnas); Gėgždai (upėvardis Gėgždė); Geniai (pavardė Genys ); Gilandviržiai (upėvardis Gilanda+viržiai); Gilandžiai (upėvardis Gilanda); Ginčaičiai (pavardė Ginčaitis); Grandininkai (liet. grandas „aukštesnė vieta tarp pelkių“ +-ininkai); Greižėnai (pavardė Greižys); Griežpelkiai (pavardė Griežė+pelkė); Grygaliai (pavardė Grygalius); Grygulaičiai (pavardė Grygulaitis); Gudai (pavardė Gudas); Išdagis (upėvardis Išdagis < išdaga „išdegusi vieta“); Ječiškiai (pavardė Ječius, -ys+-iškiai); Jėgininkai (<Gegininkai, upėvardis Gėgė+-ininkai); Jekšterkiai (pavardė Jekas +Sterkus); Jogaudai (pavardė Jogaudas, prūs. Jogaude); Jonikaičiai (pavardė Jonikaitis); Jovarynė (liet. jovarynė); Jūrava (upėvardis Jūra+-ava); Kadagynai (pavardė Kadagynas ar liet. kadagynas); Kalėnai (pavardė Kal-, liet. pavardė Kal-aitis, prūs. Cale < kalis „šamas“); Kalnujai (pavardė Kalnius+ujai); Kalvaičiai (pavardė Kalvaitis); Kalveliai (pavardė Kalvelis); Kamščiai (pavardė Kamštis); Kampinė (liet. kampas+inė); Karceviškiai (pavardė Karcevis, Karčevis+-iškiai); Kasikėnai (upėvardis Kasikas+-ėnai); Katyčiai (<Kat-yt-, plg. pavardė Kataitis, Katelė; prūs. Katell); Kavoliai (pavardė Kavolis); Kažiamekai (pavardė Kažemėkas); Kekersai (pavardė Kekersa); Kelneriškiai (pavardė Kelneris+-iškiai); Kirkutviečiai (pavardė Kirkutis+vieta); Kiūpeliai (pavardė Kiūpelis); Kovgiriai (pavardė Kovas+giria); Krakoniškiai (pavardė Krakonis); Krauleidžiai (pavardė Krauleidys); Kreivėnai (upėvardis Kreivė+-ėnai); Krigždėnai (liet. Krigžd-, krigždėti+-ėnai); Krokiškiai (pavardė Krokas+-iškiai); Kūgeliai (pavardė Kūgelis); Kulmenai (upėvardis Kulmena); Kupstininkai (pavardė Kupstas+-ininkai arba iš kupstininkas); Kuturiai (pavardė Kuturis, -ys); Laugaliai (pavardė Laugalys arba iš laukgalis „lauko galas“); Lauksargiai bažnytkaimis (pavardė Lauksargis); Lazdėnai (pavardė Lazdėnas arba iš lazda+-ėnai); Leitvariai (pavardė Leitvaris); Liepgiriai (liet. liepa+giria; plg. vok. Leibgirren); Lindikai (upėvardis Lindikas arba iš lindikas „kas lenda“); Lumpėnai (upėvardis Lumpė+-ėnai); Mantvilaičiai (pavardė Mantvilaitis); Mažaičiai (pavardė Mažaitis); Mažrimaičiai (pavardė Mažrimaitis); Mediškiemiai (pavardė Mediškis+kiemas); Meižlaukiai (pavardė Meižys+laukas); Meldiklaukiai (pavardė Meldikas+laukas); Mikytai (pavardė Mikytas); Minjotai (pavardė Minjotas); Mišpetriai (pavardė Mišpetris); Mociškiai (pavardė Mocius, -ys+-iškiai); Molgiriai (pavardė Molius+giria); Natkiškiai bažnytkaimis (pavardė Natkus+-iškiai ); Naujiena (liet. naujiena „naujai išarta žemė“); Nausėdai (pavardė Nausėdas arba iš nausėdas „naujakurys“); Nausėdėliai (vietovardis Nausėdai+-ėliai); Nemeiliai (pavardė prūs. Nemeile); Nepertlaukiai (pavardė Nepertas+laukas); Oplankis (<Aplankis <liet. aplanka); Opstainiai (<Apstainys, upėvardis Apsta); Opšriūtai (liet. opšras, opšrus „barsukas“+-iūtai); Ostiškiai (pavardė Uostas+-iškiai); Pagėgiai bažnytkaimis (pa- +upėvardis Gėgė); Pageldynai (pavardė Pageldyns); Paginaičiai (pavardė Pagintis); Pagulbinai (pa-+upėvardis Gulbinė); Pakamoniai (pa-+upėvardis Kamona); Palumpiai (pa-+upėvardis Lumpė); Panemunė (pa-+upėvardis Nemunas); Pavilkiai (pa-+upėvardis Vilka); Peleniai (pavardė Pelenis); Pempinė (pavardė Pempė arba liet. pampė+-inė); Pervalkiškiai (liet. pervalkas+-iškiai); Pėteraičiai (pavardė Pėteraitis); Piktupėnai bažnytkaimis (upėvardis Piktupė+-ėnai); Pilvariai (pavardė Pilvarys); Pilvarėliai (vietovardis Pilvariai+-ėliai); Plaškiai bažnytaimis (pavardė Plaškys); Plaušvarėliai (vietovardis Plaušvariai+-ėliai); Plaušvariai (pavardė Plaušius); Pleikiškiai (pavardė Pleikys+-iškiai); Pleinė (liet. pleinė „plynė“); Prūseliai (vietovardis Prūsai+-eliai); Reizgiai (pavardė Reizgys); Rėžiai (pavardė Rėžis); Ropkojai bažnytkaimis (upėvardis Ropė+pvd. Kojis); Rukai (pavardė Rukas); Sauliai (pavardė Saulius); Skersviečiai (pavardė Skersvietis); Skrodliai (pavardė Skrodlys); Smaladaržis (liet. smala+daržas); Smalininkai bažnytkaimis (liet. smalininkas); Sodėnai (pavardė Sodis, -ys+ -ėnai); Sokaičiai (pavardė Sokaitis); Spiečiai (pavardė Spiečius); Spingiai (pavardė Singys, liet. spingis); Steponiškiai (pavardė Steponas+-iškiai); Stoniškiai (vietovardis Stonys, -is+-iškiai); Strazdai (pavardė Strazdas); Strazdabalis (pavardė Strazdas+bala); Strazdeliai (vietovardis Strazdas+ -eliai); Stremenai (pavardė Stremenis); Strilai (pavardė Strila, Strilis); Stubriai (pavardė Stubra, Stubrys); Stumbragiriai (pavardė Stumbra, -ys+giria); Sūdynai (<Šūdynai, pavardė Šudynas); Sutkaičiai (pavardė Sutkaitis); Svaraitkiemiai (pavardė Svaraitis+kiemas); Šakeliai (pavardė Šakelis); Šakiai (pavardė Šaka, Šakys); Šereiklaukis (pavardė Šereikis+laukas); Šiaudyčiai (pavardė Šiaudytis); Šilgaliai (pavardė Šilgalys); Šilynas (iš liet. šilynas); Šlauniai (pavardė Šlaunys); Šokai (pavardė Šokis, -as); Šuneliai (pavardė Šunelis); Tautiškiai (pavardė Tautis, -as+-iškiai); Tetervinė (pavardė Tetervinis); Timsriai (pavardė Timsrys, upėvardis Timsra); Trakininkai (liet. trakininkas, pavardė Trakininks); Tutliai (pavardė Tutlys); Uikšiai (pavardė Uikšys); Ulozai (pavardė Ulozas); Usėnai (pavardė Usas+-ėnai); Užbaliai (pavardė Užbalis); Užbičiai (už-+pavardė Bitė); Užkamonė (už-+upėvardis Kamona); Užpelkiai (pavardė Užpelkis); Užpirdžiai (už-+upėvardis Pirdė); Užtamsiai (už-+ upėvardis Tamsė); Užtilčiai (už-+upėvardis Tiltupė); Vaidbaliai (pavardė Vaidas+bala); Vaidženčiai (pavardėVaidžentis); Variškiai (vietovardis Variškė); Vartūliškiai (pavardė Vartulys+-iškiai); Vėlaičiai (pavardė Vėlaitis); Versmininkai (pavardė Versmė arba liet. versmininkas); Vėžininkai (pavardė Vėžys+-ininkai arba vėžininkai); Vidgiriai (pavardė Vidgiris); Vyčiai (pavardė Vyčius); Vydutaičiai (pavardė Vydutaitis); Viešvilė bažnytkaimis (upėvardis Viešvilė); Vilkdaubis (liet. vilkas+dauba); Vilktakis (liet. vilkas+takas); Vilkyškiai bažnytkaimis (upėvardis Vilka+-yškiai); Vingis (liet. vingis); Žagmantai (pavardė Žagmantas); Žagmantėliai (vietovardis Žagmantai); Žardviečiai (liet. žardas+vieta); Žemaitkiemiai (pavardė Žemaitis+kiemas); Žilučiai (pavardė Žilutis); Žukai bažnytkaimis (pavardė Žukas). Iš viso apskrityje buvo 200 gyvenviečių lietuviškais pavadinimais. Iš jų 131 (65,5%) yra asmenvardinės (pavardinės) kilmės, 38 (19%) vandenvardinės kilmės, 8 (4%) vietovardinės kilmės ir 23 (11,5%) iš bendrinių žodžių sudaryti pavadinimai.

a) asmenvardinės (pavardinės) kilmės gyvenviečių pavadinimai. Jie liudija, kad visų kaimų įkūrėjai – tame krašte gyvenę ar iš jo kilę lietuvininkai. 1) pavardės kilusios tik Klaipėdos krašte (ir Mažojoje Lietuvoje): Bardinas, Barzūns, Benediktas, Dėkintas, Domaitis, Galsdonas, Geižys, Grygulaitis, Kadagyns, Kamštis, Karčevis, Kekersa, Krakonis, Lauksargis, Montvilaitis, Minjotas, Mišpetris, Nemeilė, Nepertas, Pageldyns, Paginaitis, Pilvarys, Plaškys, Reizgys, Rėžys, Skersvietis, Stremenis, Strila, Stubra, Šlaunis, Taitis, Timsrys, Trakininkas, Vaidžentis, Vartulys, Vėlaitis, Versmė, Žagmantas, Žilutis; 2) dažniausiai tik Klaipėdos krašte (Mažojoje Lietuvoje) užtinkamos pavardės: Birštonas, Endrikaitis, Kelneris, Kiūpelis, Krauleidys, Kūgelis, Meižys, Nausėdas, Pleikys, Skrodlys, Sokaitis, Spingys, Uikšys, Versmė; 3) retos arba labai retos pavardės: Bajėnas, Bardinas, Barzūnas, Beržta, Dėkintas, Domaitis, Galsdonas, Greižys, Ječius, Jogaudas, Kalnius, Kamštis, Krakonis, Krokas, Kuturis, Lazdėnas, Mikytas, Mocius, Natkus, Nemeilė, Nepertas, Spiečius, Sudynas, Stremenis, Strila, Svaraitis, Šiaudytis, Šlaunis, Šokis, Šunelis, Užbalis, Užpelkis, Vaidas, Vyčius; 4) neužmirštinos ir populiarios Mažojoje bei Didžiojoje Lietuvoje dažnai pasitaikančios pavardės: Alekna, Anužis, Būblys, Genys, Gudas, Kalvelis, Kalvaitis, Kavolis, Kažemėkas, Kirkutis, Kovas, Kupstas, Laugalys, Mažrimaitis, Molis, Pelenis, Pempė, Pėteraitis, Rukas, Saulius, Steponas, Stonys, Strazdas, Stumbras, Sutkaitis, Šakelis, Šaka, Šareikis, Šilgalis, Taučius, Tutlys, Ulozas, Ūsas, Vėžys, Žemaitis, Žukas. Tose pavardėse atsispindi lietuvininkų gyvenimas, jų praeitis ir kalbos grynumas (nerasta skolinių iš slavų ar vokiečių kalbų). Kai kuriose pavardėse dar švysteli senasis skalvių-prūsų posluoksnis, plg. vietovardžiai Bardinai (prūsų asmenvardis Bardyn); Jogaudai (prūsų asmenvardis Jogaude); Kalėnai (prūsų Cale); Nemeiliai (prūsų pavardė Nemeile); Prūseliai (vietovardis Prūsai; iš Tilžės apylinkių iškeldinti skalviai davė pradžią Prūselių kaimui);

b) vandenvardinės kilmės gyvenviečių pavadinimai.

Juose paliudytos beveik visos apskrities upės: Antšyšiai (upė Šyša); Antšvenčiai (Šventė); Antgulbinai (Gulbinė); Antleičiai (Leitė); Aukštanemunė (Nemunas); Aukštvilkiai (Vilka); Baltupėnai (Baltupė); Bitėnai (Bitė); Eisraviškiai (Eisrava); Gėgždai (Gėgždė); Gilandviržiai (Gilanda+viržiai); Gilandžiai (Gilanda); Išdagis (Išdagis); Jėgininkai (Gėgė+-ininkai); Jūrava (Jūra); Kasikėnai (Kasikas+-ėnai); Kreivėnai (Kreivė+-ėnai); Kulmenai (Kulmena); Lindikai (Lindikas); Lumpėnai (Lumpė); Opstainiai (Apsta); Pagėgiai (pa-+Gėgė); Pagulbiniai (Gulbinė); Pakamoniai (pa-+Kamona); Palumpiai (pa-+Lumpė); Panemunė (pa-+Nemunas); Pavilkiai (pa-+Vilka); Piktupėnai (Piktupė); Ropkojai (Ropė+pvd. Kojis); Timsriai (Timsra); Užbičiai (už-+Bitė); Užkamonė (už-+Kamona); Užpirdžiai (už-+Pirdė); Užtamsiai (už-+Tamsė); Užtilčiai (už-+Tilt-upė); Variškiai (Variškė ež.); Viešvilė (upv. Viešvilė); Vilkyškiai (Vilka+-iškiai). Iš tokių pavadinimų sužinome, kad apskrityje teka šios upės (alfabetine tvarka): Apsta (Jūros dešinysis intakas); Baltupė (Nemuno dešinysis intakas); Birbintė (Jūros dešinysis intakas); Bitė (Nemuno dešinysis intakas); Eisra (Kamanos kairysis intakas, į Gėgę); Eisrava (Eistra) (Vilkos dešinysis intakas); Gėgė (Rusnės dešinysis intakas); Gergždė-upė (Sartos kairysis intakas į Kamoną); Gilanda (į Oplankio ež.); Gulbinė (Nemuno dešinysis intakas); Išdagis (Kasiko int.); Juodupė (Eisravos kairysis intakas); Jūra (Nemuno dešinysis intakas); Kamona (Gėgės dešinysis intakas); Kasikas (Nemuno dešinysis intakas); Keivė (Vilkos kairysis intakas į Gėgę); Kulmena (Vilkos dešinysis intakas į Gėgę); Leitė (Rusnės dešinysis intakas); Lumpė (Piktupė); Meldiklaukė (Meldė Jūros dešinysis intakas į Kuršių marias); Nemunas (į Kuršių marias); Oplankė (Jūros dešinysis intakas); Opstainė (Jūros dešinysis intakas); Piktupė (Vikos kairysis intakas); Pirdė (Gėgės kairysis intakas, į Rusnę); Ropė (Vikos dešinysis intakas, į Gėgę); Sarta (Kamonos kairysis intakas); Šyša (Atmatos dešinysis intakas); Šventė (Nemuno dešinysis intakas); Tamsė (Jūros kairysis intakas); Tiltupė (Kasiko kairysis intakas); Vilka (Gėgės dešinysis intakas); Viešvilė (Nemuno dešinysis intakas). Dar yra upių, kurių vardo nerandame gyvenv. pavadinimuose: Giluvė (Jūros kairysis intakas); Gruzdupė (Šyšos dešinysis intakas); Purvinė (Jūros kairysis intakas); Veržas, Veržė (Rusnės dešinysis intakas);

c) gyvenviečių pavadinimai iš bendrinių žodžių. Jų nedaug, visi jie susiję su buvusia aplinka: antupis, aplanka, aukštas, bala, balinis, daržas, dauba, grandas, jovarynė, giria, kadagynas, kampas, liepa, naujiena, opšrus, pervalka, pleinė, smala, šilynas, trakas, takas, vilkas, vingis, žardas;

d) gyvenviečių senumas. Vėlyviausi yra pavardinės kilmės gyvenviečių pavadinimai. Daug senesni yra vandenvaedinės kilmės gyvenviečių pavadinimai. Dalis jų yra kilę iš bendrinės lietuvių kalbos. Tai vėlyviausi mažesnių upelių pavadinimai: Baltupė, Gulbinė, Išdagis, Kasikas, Tiltupė. Atitikmenys baltų kaimynų germanų (senosios islandų, švedų) ir ilirų kalbose leidžia mums įtarti, kad šie pavadinimai siekia baltų formavimosi laikus. Vėlyvesnė Gilanda, Giluvė yra sietina su lietuvių ir skalvių bendriniu žodžiu gil-us. Daug senesnis savo kilme ir reikšme upės pavadinimas Jūra; plg. trakų iuras „(didelis) vanduo, upė“, liudijantis, kad senovėje jūra buvusi „didelis vanduo, ežeras“. Šią galimybę patvirtino ir geologas G. Berendtas bei kiti. Iš to matyti, kad baltai (lietuviai – skalviai) čia gyveno nuo pat kūrimosi laikų iki naujųjų – lietuvininkų – laikų. Rambynas savo kilme, reikšme ir istorija išsiskiria ne tik Pagėgių apskrities, bet ir Mažosios Lietuvos istorijoje. Rambyno vardas ir vieta byloja apie senąjį lietuvininkų skalvių tikėjimą. Jis vokiškai vadintas Götterberg Rombinus „lietuvininkų šventkalnis“. Vardas minėtas 1275 Ramige, 1394 Rambyn. Vietovardžio bendrabaltiška šaknis Rom-, paveldėta iš indoeuropiečių bendrystės laikų, sietina su lietuvių ram-us, ram-oti, ram-ovė; prūsų rams „doras, ramus“. Plg. dar trakų ir dakų ramus „ramus“, senosios indų ramus „malonus“ ir senosios indų dievas Rama. Tad Ram-b-yno vardas archajiškas, susijęs su senovės baltų religiniu pasauliu ir su skalvų lietuvininkų ramove, kur ramiai ir dorai galėjo atlikti religines apeigas, aukoti savo dievams.

Vilius Pėteraitis