Pabėtų valsčius

Pabtų vasčius (vok. Kammeramt Pobeten), veikė XIV–XVI a. Jame nebuvo miestų, veikė 2 palivarkai (Pabėtų pilis su klebonija ir Kalthofas). Valsčiui priklausė prūsų kaimai ir dvarai Alexwangen, Aisoliten (Eisbiten), Ankreinen, Battau, Bartenen, Begiten, Kesleniken (Kösniken), Kiautrienen, Kobjeiten, Kringiten, Kurteinen, Kupsau, Dilgen, Garbseden, Goitienen, Jaugehnen, Langenen, Lepainen, Laukeniken, Lixeden, Nartucken, Pagen, Perruckeln, Pertilteninken, Possehlau, Rantau, Regenen, Woteniken, Wokeniten (Alkniten), Russen, Supplieten, Sassau, Schlakalicken, Strobjenen, Staporren, Schupenen, Surteinen, Tikrigenen, Warteniken, Bortiten, Girminen, Migeiten, Wirklinken, Wirsisten. Iš viso valdyta 738 hakenai žemės. Buvo 252 savininkai, 45 kaimai. Ordinas valdė 98 ūbus miško ir 20 ūbų girios. Veikė 3 malūnai (Kupijaičiuose, Laukininkuose ir Girmajuose). Visoje apylinkėje tebuvo viena Pabėtų parapija (kol 1450 įsteigtas St. Lorenzas). Valsčiaus būstinė 1535 iškelta į Grünhofą. Tuomet jame gyveno 183 kulmiškiai ir 35 laisvieji ūkininkai, veikė 9 karčemos.

Martynas Purvinas