ožka

ožkà, kãzė (lot. Pelecus cultratus), pelaginė gėlavandenė žuvis. Į Baltijos baseiną iš Rusijos pietinių vandenų pateko po paskutinio ledynmečio. Ekonomiškai reikšmingi ožkos ištekliai išliko tik Kuršių mariose, nedideli populiacijos likučiai – Aismarėse. Daugiausia būna per nerštą gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį ties Įse, Rasyte ir Liekų ragu, kur vyrauja 3–5 m gyliai. Atskirais metais nemaži kiekiai susitelkia Ežios seklumos rytuose ir Nemuno avandeltoje. Neršia paviršiniuose vandens sluoksniuose. Mailius minta zooplanktonu, paaugusių ožkų pagrindinis maistas – vabzdžiai, jų lervos, lėliukės, vėžiagyviai, neretai ir kitų žuvų mailius. Priskiriama gana sparčiai augančių ir subręstančių žuvų grupei. Kuršių mariose daugiausia sugauta 1951 – 6700 cnt. Laimikių pagrindinę dalį sudaro 6–7 m. žuvys. Aismarėse laimikiai maži.

Kazys Gaigalas

Iliustracija: Ožka – lotyniškai Pelecus cultratus