nuotekos

núotekos. Nuo seno rūpintasi atliekų ir nuotekų pašalinimu iš sodybų ir gyvenviečių. Kryžiuočių ordino pilyse įrenginėti specialūs bokštai (vok. Dansker) išvietėms bei atmatoms išmesti už pilies sienų. Vėliau iš miestų atmatas dumpiklėmis (vežimais) išveždavo samdiniai arba apylinkių ūkininkai nederlingiems laukams tręšti (miestų valdžia nustatydavo tam tinkamą laiką – dažniau naktį, kad smarvė nepykintų miestiečių). Nuotekos patekdavo į upelius bei tvenkinius, teršdavo miestus. XIX a. pabaigoje pradėtos įrengti modernios nuotekų šalinimo – kanalizacijos – sistemos. 1880 parengtas toks projektas Karaliaučiui. 1890 baigtas 30 km ilgio (8 km vėliau uždengti) atviras Karaliaučiaus nuvedamasis kanalas nuotekoms į Aismares nuplukdyti. 1888 pastatyta pirmoji nuotekų siurblinė prie Karaliaučiaus geležinkelio stoties; 1898 baigta kurti miesto nuotekų šalinimo sistema. Nuotekų šalinimo tinklai statyti ir krašto kituose miestuose (pvz., 1894 Pilkalnyje). Klaipėdos nuotekų tinklų projektas svarstytas 1907, tinklai statyti 1913–1916. Ten įrengta vadinamoji skiriamoji sistema: kanalai ūkiškiems vandenims (30,5 km bendro ilgio), lietaus vandenims (7,5 km bendro ilgio). 1933 prie Klaipėdos kanalizacijos įmonės tinklų buvo prijungta 1140 žemės sklypų, 1248 kanalai. SSRS valdymo metais daugelis nuotekų šalinimo sistemų buvo suniokotos ir apleistos, nuotekos labai užteršė Priegliaus žemupį. Netvarkomos Tilžės bei Ragainės celiuliozės fabrikų nuotekos toliau teršia Nemuno žemupį.

L: Tatoris J. Klaipėdos kanalizacija // Statyba ir architektūra. 1998, Nr. 10.

Martin Buddrus

Martynas Purvinas