Nordenburgas

Nòrdenburgas (vok. Nordenburg; rus. Krylovo), miestas ir valsčiaus centras Girdavos apskrityje, Ašvinės upės rytiniame krante, šiauriau Ašvinio ežero, 19 km į rytus nuo Girdavos. Sena prūsų (bartų) gyvenvietė. 1 km į šiaurę nuo Nordenburgo, ant Raganų kalno (vok. Hexenberg) stovėjo pylimu apjuosta bartų pilis. Trunklaukiuose buvusi jų šventvietė (šventoji liepa ten išliko iki Antrojo pasaulinio karo). Kryžiuočiai, sunaikinę prūsų pilį 1366 (ar 1305), ant gretimos kalvos tarp upės atšakų pastatė savo pilaitę. 1368 išplėtotą pilį netrukus sunaikino Kęstučio lietuvių kariai. 1370–1378 ties pilaite apgyvendinti 10 laisvųjų prūsų, gavusių 30 ūbų žemės. Greta pilies ir prūsų kaimo kryžiuočių didysis magistras Ulrichas von Jungingenas 1405 įkūrė miestą, 1407 apjuostą įtvirtinimais, taisyklingai suplanuotą, gavusį Kulmo teises ir 130 ūbų žemės. Nepajėgdamas tiek išlaikyti, miestas 60 ūbų grąžino Ordinui (tame plote 1445 įkurtas laisvųjų kaimas Truntlaukiai). 1407 įkurtas dominikonų vienuolynas 1428 iškeltas į Girdavą. 1409 turgaus aikštės vakariniame šone statyta bažnyčia (Nordenburgo (Asvėnų) parapija). Nordenburge veikė malūnas. Dar 1409 įkurta elgetų brolija. Jau prieš 1525 veikė mokykla. 1560–1802 bažnyčioje laikytos pamaldos ir lietuvių kalba. Nuo gaisrų ir epidemijų kentėjęs Nordenburgas vėl atsikurdavo. 1714 įkurta kariuomenės įgula. 1740 gyveno 852 gyventojai. Nuošalėje likęs miestas augo lėtai. 1817 Nordenburgas buvo karališkasis miestas su 183 ugniakurais ir 1493 gyventojais. 1898 greta Nordenburgo nutiestas geležinkelis Ungura–Girdava. 1900 gyveno 2312 gyventojų. 1920 nutiestas siaurasis galežinkelis į Įsrutį. 1925 gyveno 2504, 1938 – 3173 žmonės. Be evangelikų liuteronų bažnyčios, veikė baptistų maldos namai, judėjų sinagoga bei jų kapinės. Veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos; paskutinieji mokytojai lietuviškomis pavardėmis: Otto Baltrusch [Baltrušis], Kurt Gettkant [Gedkantas; tik Mažojoje Lietuvoje paliudyta pavardė], M. Thews [Tėvas] ir kiti. Buvo geležinkelio stotelė, pašto rūmai, valsčiaus centras, apylinkės teismas, 2 modernūs viešbučiai, daug užeigų ir krautuvių, ligoninė, 2 vaistinės, taupomoji kasa ir 2 bankai, elektrinė, malūnas, pieninė, skerdykla ir kita. Tekintoju dirbo Woywodt [Vaivada], daržininku – Schokies [Šokys]. Dirbo 2 gydytojai, 2 dantistai, veterinarijos gydytojas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir SSRS valdymo metais sunaikinta 70% senojo miesto, nuardyti geležinkeliai, nugriauta 1705 statyta akmens mūro bažnyčia (1996 tebuvo jos bokšto griuvėsiai). Miesto liekanos atsidūrė prie pat Karaliaučiaus krašto pietinės ribos – sienos su Lenkija.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Nordenburgo miesto mokykla, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Nordenburgo miesto laiptai į Didvyrių slėnį, iki 1944 / Iš MLEA