Nida

Nidà, vardas. Senoji gyvenvietė siekia pačius seniausius prabaltų apsigyvenimo laikus. Tai liudija visiems baltams žinomas jos vardas, plg. prūsų upėvardis Nyda, Sasnoje Neide <Nide; vakarinių baltų ir lenkų upėvardis Nida (Vyslos kairysis intakas), latvių Nidas ciems. Vietovardis žinomas už baltų kalbos ploto: keltų upėvardis Nida, iš jo vokiečių Nidda (Maino dešinysis); anglų upėvardis Nidd, Nid. Šie Nidos atliepiniai yra vandenvardinės kilmės, sietini su indoeuropiečių nid- (*neid-) „tekėti, sruventi“, plg. senovės indų ned-ati „teka, srūva“. Galima spėti, kad, pirmiesiems baltams (prabaltams) apsigyvenus Kuršių nerijoje, arti dabartinės Nidos tekėjo upelis, kuris vadintas Nida „tekančioji“ (Kuršių marių vanduo t. p. tekantis).

Vilius Pėteraitis