Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Neuhauseno archeologiniai paminklai

Neuhauseno apylinkėse buvę piliakalnis, III–IV a. I pusės kapinynas, piliavietė.

Neuhauseno archeologiniai paminklai. Apylinkėse būta piliakalnio (į pietvakarius nuo Neuhauseno), kapinyno su degintiniais kapais, kurie datuojami C periodu (III–IV a. I pusė). Radiniai iš kapinyno saugoti Provinzial ir „Prussia-Museum“ muziejuose. Miesto šiaurrytinėje dalyje būta senojo miesto branduolio – pilies. Ji stovėjo iškyšulyje, kur į Lautos upę įteka bevardis kairysis intakas. Piliavietės aikštelė stačiakampė, dydis – 100×85 m, iškilusi 9 m virš upelio. Iš šiaurės pusės piliakalnį supęs pylimas dabar nukastas, iš vakarų ir rytų jis apsaugotas grioviais. Piliakalnio šiaurinėje dalyje – XV–XVI a. Ordino pilies statiniai. Pilies pietiniai vartai vedė į priešpilį. Miesto pietrytiniame pakraštyje, upės kairiajame krante, stovi kitas piliakalnis. Iš pradžių jis įrengtas prūsų, galbūt apsupus kryžiuočių pilį. II piliakalnio aikštelė migdolo formos, 100×40 m dydžio, 6 m iškilusi virš vandens. Iš rytų ir pietų piliakalnį saugojo iki 4 m aukščio pylimai. Rytinėje pusėje buvo ir griovys. XVI a. pradžioje čia kunigaikščio Albrechto įsakymu pastatyta vyskupo pilis. Po jos išliko pakeliamojo tilto įdubos perkirstas pandusas, kuriuo galima pakilti į kalną iš pietinės pusės, t. p. akmens sienų griuvėsiai piliakalnio pietrytinėje dalyje.

L: Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau–Berlin, 1908, S. 104; Nowakowski W. Das Samland in der römischen Kaiserzeit und seine Verbindungen mit dem römischen Reich und der barbarischen Welt. Marburg–Warszawa, 1996, S. 151; Kulakovas V., Šimėnas V. Užmirštieji prūsai, V., 1999, p. 298–299.

Rasa Banytė-Rowell

Iliustracija: Neuhauseno piliakalnis, likęs nuo prūsų laikų Lautės upės ir bevardžio upelio santakoje, 2004