Nemuno žemupio ledyninė plaštaka

viena didžiausių ledyno dalių per ledynmetį atsiskyrusi nuo Baltijos ledyninio srauto.

Nẽmuno žémupio ledýninė plãštaka, viena iš didžiausių ledyno dalių per ledynmetį atsiskyrusi nuo Baltijos ledyninio srauto, kai Kuršių marių vandens lygis žemėjo, ir suformavusi Mažosios Lietuvos žemės paviršių. Šios plaštakos pakraštyje Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledynas suklostė Mozūrų aukštumas (Baltijos aukštumų pietinė dalis), Vilkyškių bei Nadruvos gūbrius, Sambijos plynaukštę. Nemuno žemupio žemyninė plaštaka išryškėdavo kiekvieno pleistoceno apledėjimo pradžioje ir pabaigoje. Ji formavo Mažosios Lietuvos kvartero storymės moreninių sąnašų sluoksnius, patvenkė ledynų tirpsmo vandenis, iš kurių nusėdo varviniai (juostuoti) moliai.

Algirdas Gaigalas