Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Nemerkiemio parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Nemerkiemyje ir jo bendruomenė.

Nẽmerkiemio parãpija. Pamaldos čia laikytos apie 1590 (pirmas dvasininkas – Laurentius Kromdorfas). Bažnyčia pastatyta kunigaikščio Albrechto nurodymu 1569; perstatyta 1769 (ar 1767). Tada ji padidinta iki 28,38 m ilgio, 14,25 m pločio; išmūrytas palapinės formos aukštu stogu bokštas, šiaurinėje pusėje – vestibiulis. Nava perdengta medinėmis lygiomis lubomis, altorius-sakykla suprojektuotas ant 2 korintiškų kolonų. Šalia buvo Mozės ir apaštalo Luko, virš kolonų – Mato ir Morkaus skulptūros. Rokoko stiliaus puošyba išgražinti vargonai įrengti 1784. Į pamaldas parapijiečius kvietė bokšte įkelti 2 varpai. 1688–1710 kunigavo Johannas Keimelis (Kaimelis), Michaelio Mörlino pradėtos diskusijos apie lietuvių kalbos gryninimą dalyvis. Jis siūlė steigti lietuvių filologinę draugiją (Societatem lithuanico philologicam), kuri svarstytų sudėtingesnius terminijos klausimus ir taip grynintų šią germanizmais ir polonizmais terštą kalbą. 1811–1814 dirbo Varškelių kaime, Tilžės aps., gimęs Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, vienas artimiausių Martyno Liudviko Rėzos bendradarbių (rengiant spaudai 1816 Biblijos laidą) Heinrichas Hübschas. Pamaldos lietugvių kalba šioje bažnyčioje laikytos iki XIX a. vidurio. Oficialiais vokiečių statistikos duomenimis, 1876 gyveno 14 lietuvių, 1878 neužrašyta nė vieno.

Albertas Juška

Iliustracija: Nemerkiemio bažnyčia, iki 1944 / Iš knygos „Mūsų Lietuva“ t. 4, 1968

Iliustracija: Nemerkiemio bažnyčios altorius, iki 1944 / Iš MLEA