namų ruoša

nam ruošà, kasdieninis valgio ruošimas, kambarių tvarkymas ir švaros palaikymas, gyvulių šėrimas ir jų priežiūra. Moterų svarbiausias darbas buvo valgio gaminimas. Jos virdavo pusrytinę kavą (perimtą iš vokiečių, išstūmusią lietuvių pusrytinę sriubą). Vyrai iki pusryčių pašerdavo ir nuvalydavo arklius, kad pavalgę galėtų su jais eiti į darbą. Pašerdavo ar išvesdavo ganytis į lauką karves, didelius veršius, papenėdavo kiaules, palesindavo paukščius, atlikdavo kitus namų ruošos darbus. Maždaug 9–10 val. būdavo priešpiečiai, o pietus valgydavo 12 val. Kas dvi savaites kepdavo duoną. Kubilas duonai minkyti būdavęs toks platus, kad tešlą minkydavo dviese: viena iš vienos pusės, kita – iš kitos. Iš 1 cnt miltų išeidavo daug duonos kepalų. Sūrį darydavo taip: į verdantį šviežią pieną dėdavo nusunktą varškę, sumaišytą su kiaušiniais. Skalbinius kočiodavo, balindavo ištiesę lauke. Šeštadieniais apšluodavo ar apgrėbdavo kiemą; lankydavo artimųjų kapus kaimo kapinėse. Mergaitės turėjo nugrėbti takelį, nušluoti kiemą, valyti langus.

L: Lachauer U. Rojaus kelias, 2001.

Iliustracija: Gilijos žvejų pora kieme purto namų darbo kilimėlius, apie 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)