namų gyvenimas

nam gyvẽnimas (XX a. pradžia Tilžės apskritis). Vasarą užgiedojus pirmiems gaidžiams visi kildavo iš patalo. Šeimininkės su dukromis ir tarnaitėmis eidavo melžti karvių. Po to trumpai pusryčiauta, vėliau visi eidavo prie darbo. Žemdirbiai eidavo į laukus arti, akėti. Darbininkai ir amatininkai važiuodavo dviračiais į darbą, kuprinėse nešdavosi maistą. Vaikai traukdavo į mokyklą. Šeimininkės eidavo prižiūrėti žąsų, vištų, ančių. Po pietų į savo laukus dirbti išeidavo ir mokytojas, ir girininkas. Saulei leidžiantis darbininkai ir amatininkai grįždavo namo. Pavakarieniavus, išsimaudžius upėje, baigdavosi darbo diena. Vasaros sekmadieniais pagyvenę žmonės dažnai eidavo pasivaikščioti (sekmadienis būdavo skirtas pailsinti kūną). Jaunimas savaitgaliais susitikinėdavo, planuodavo sekmadienius. Paplitus dviračiams jie galėdavo susitikti dažniau. Šventvakariais jie rinkdavosi miškeliuose, kur vykdavo šokiai su kapelomis. Žiema būdavo laisvesnis nuo darbų metų laikas. Moterys žiemos vakarais siūdavo arba megzdavo. Vyrai taisydavo ir prižiūrėdavo žemės ūkio padargus, remontuodavo namus. Daug laiko užimdavo apsirūpinimas malkomis. Iki Pirmojo pasaulinio karo vėlyvą rudenį pjaudavo žąsis; namiškiai bei kaimynai, dažniau jaunimas, susirinkdavo plėšyti plunksnų, iš kurių darydavo patalus. Žiemą ir vasarą lankydavosi vietinių sąjungų renginiuose: karo sąjungos, Plieninio šalmo sąjungos, sporto sąjungos, gaisrininkų ir kitur. Vasarą bažnytkaimių salėse rengdavo vakarones. Kalėdų antrą ir trečią dieną, per Velykas, Sekmines kaimuose, kuriuose būdavo salė arba didelė karčema, būdavo rengiami šokiai. Iš toli važiuodavo į žirgų lenktynes. Žiemą būdavo suburiama jaunimo teatro grupė. Mokyklinukai važinėdavosi pačių pasidirbtomis rogutėmis arba pačiūžomis (į klumpių padą įkalant geležėles). Vis dažniau būdavo perkamos ir tikros pačiūžos. Žiemos vakarais, ypač prieš savaitgalį, būdavo renkamasi karčemoje alaus bokalui arba stiklui grogo.

MLEA