Mažosios Lietuvos
enciklopedija

nagai

nagai tautosakoe ir tikėjimuose.

naga. Sakmėse teigta, kad Dievo sukurtų pirmųjų žmonių rojuje visi kūnai buvę padengti nagų lukštu. Po pirmojo nusikaltimo Dievas nuplėšęs jiems tą rūbą, palikęs tik jo ženklus ant rankų ir kojų pirštų galų. Mitiniuose pasakojimuose teigta, kad žmogus po mirties turįs kopti į aukštą, slidų ledo ar stiklo kalną, kurio viršuje esanti dievybė. Kopiant reikalingi savi ar žvėrių (lokio, lūšies) nagai. Kopti reikėtų ruoštis iš anksto: neišmesti nupjaustytų ar nukarpytų nagų, juos sudeginti (taip aname pasaulyje bus lengviau juos surasti). Laukdami mirties seni žmonės nekirpdavo nagų; kartais nukirpti nagai dėti į specialius maišelius. Drausta nukirptus nagus mėtyti ant žemės: velnias iš numestų nagų darosi sau skrybėlę.

L: Lietuvos metraštis. V., 1971, p. 60–61; Jucevičius L. A. Raštai. V., 1959, p. 163.

Rimantas Balsys