Nadruvos žemė

Kryžiuočių ordino valstybės administracinis vienetas.

Nadruvõs žẽmė (vok. Land Nadrauen), Kryžiuočių ordino valstybės administracinis vienetas, XIII–XV a. Karaliaučiaus komtūrijos dalis. Tuomet Nadruvos žemėje nebuvę miestų, tik 2 palivarkai: pilys Nerweketin (Norkitten – Narkyčiai) ir Swoigrube (Schwägerau). Buvo 3 kulmiškieji dvarai: druskos verslovė Ponnau, Wainoten (Weinoten), Wipenik (Wiepeninken). Ten tarnybą ėjo 8 žmonės, valdyta 25 ūbai žemės. Likusios gyvenvietės buvusios prūsų (taip tuomet vadinti vietos gyventojai) dvareliais ar kaimais: Aselauken (Aszlacken), Coleen (Kallenen), pasienio su Vėluva ir Puškaimiu gyvenvietė Crauplaucken, Ilisken (Ilischken), Nerweketin (Norkitten), Noine (Nehnen), Plewisken (Plibischken), Skirrow (Schirrau), Stabelauken (Stablack), Swoigrube (Swoigrubedorf, Schwägerau), Tiltenik (Tolteninken). Juose iš viso gyveno 51 prūsų artojas. 1420 Nadruvos žemė jau vadinta Narkyčių valsčiumi (vok. Kammeramt Narwiketen ). 1446 Nadruvos žemė kartu su Unsatrapio (Wohnsdorfo) ir Vėluvos valsčiumi jau priklausė Įsruties valdžiai, šiek tiek pakeitusi savo ribas.

Martynas Purvinas