muitininkai

muitinių tarnautojai.

mutininkai. Tarpukaryje tarp norinčiųjų dirbti Lietuvos pasienio su Rytprūsiais muitininkų buvo didelė konkurencija. Tikrintas jų turėtas turtas, teistumas. Priimtas į darbą muitininkas tapdavo valstybės tarnautoju ir privalėjo priimti priesaiką. Mažojoje Lietuvoje dirbę muitininkai skatinti tapti Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės sąjungos nariais. Nuo 1926 sugriežtinta muitininkų kontrolė. Kasmet muitinių viršininkai privalėjo pateikti ataskaitas apie muitininkus, nurodyti jų teigiamas ar neigiamas savybes, rekomenduoti paaukštinti ar nubausti. Būta daug nusižengimų (pvz., 1932 konstatuota, kad Šakūnėlių perėjimo posto muitininkai Gilius ir Grabnickas girtuokliauja). Todėl klaipėdiškiai niekindavo iš Didžiosios Lietuvos atkeltus valdininkus. Klaipėdos krašto muitinėse dirbo nemažai provokiškos orientacijos muitininkų. Muitininkų atlyginimai priklausė nuo muitinės tipo. 1925 aukščiausios kategorijos buvo Klaipėdos, Virbalio ir Kauno muitinės, žemesnės – Pagėgių, Rusnės, Šilininkų, Nidos, Viešvilės. Klaipėdos muitinės viršininko atlyginimas galėjo siekti iki 1200 litų. Perėjimo punkto viršininkas su visais priedais gaudavo 300–330 litų. Nuo 1927 visi Lietuvos muitininkai buvo uniformuoti.

L: Jakubčionis A. Lietuvos muitinės. V., 1999, p. 60–67.

Iliustracija: Tauragės geležinkelio muitininkai: sėdi šeštas Jonas Aušra, trečioje eilėje stovi trečias Otto Serapinas, iš dešinės trečias – Jonas Šimkus, 1939 / Iš Ievos Aušraitės-Šiaudvytienės albumo

Iliustracija: Lietuvos Respublikos Panemunės muitininkai: iš dešinės antras – Martynas Pocys, 1938 / Iš Erhardo Pocio albumo

Iliustracija: Nidos muitininkai, apie 1930 / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933

Iliustracija: Lietuvos Respublikos muitininkai Mikas Šimkus ir Jurgis Murinas, 1940 nužudytas raudonarmiečių už tai, kad buvo uniformuotas / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Iliustracija: Carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos muitininkai Klaipėdos apskrities pasienyje, apie 1905 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“ 1985, Nr. 43

Iliustracija: Šakių užkardos pasieniečiai ir muitininkai su vietos gyventojais prie Paulo Domašo karčemos, 1940 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos šauliai ir muitininkai: sėdi muitinės vadas kapitonas Buragas, Klaipėdos komendantas pulkininkas leitenantas Raimundas Liormanas, Kretingos moterų skyriaus pirmininkė Gasiūnienė, Šaulių sąjungos tautinio auklėjimo ir propagandos skyriaus vedėjas Vincas Dandzvardas, muitinės valdybos pirmininkas Morkūnas, apie 1938 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Tauragės geležinkelio muitininkai: sėdi šeštas Jonas Aušra, trečioje eilėje stovi trečias Otto Serapinas, iš dešinės trečias – Jonas Šimkus, 1939 / Iš Ievos Aušraitės-Šiaudvytienės albumo

Lietuvos Respublikos Panemunės muitininkai: iš dešinės antras – Martynas Pocys, 1938 / Iš Erhardo Pocio albumo

Nidos muitininkai, apie 1930 / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“, 1933

Lietuvos Respublikos muitininkai Mikas Šimkus ir Jurgis Murinas, 1940 nužudytas raudonarmiečių už tai, kad buvo uniformuotas / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos muitininkai Klaipėdos apskrities pasienyje, apie 1905 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“ 1985, Nr. 43

Šakių užkardos pasieniečiai ir muitininkai su vietos gyventojais prie Paulo Domašo karčemos, 1940 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Klaipėdos šauliai ir muitininkai: sėdi muitinės vadas kapitonas Buragas, Klaipėdos komendantas pulkininkas leitenantas Raimundas Liormanas, Kretingos moterų skyriaus pirmininkė Gasiūnienė, Šaulių sąjungos tautinio auklėjimo ir propagandos skyriaus vedėjas Vincas Dandzvardas, muitinės valdybos pirmininkas Morkūnas, apie 1938 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio